Pastebiu, kad šiais laikais tėvai sunkiai pakenčia net normalius vaikus... O ką jau kalbėti apie sergančius. Kas nutiko žmonėms? Mano močiutė, jau gana sena, per vasarą ganydavo 4 anūkus, ir nei spiegdavo, nei isterikuodavo... Rami, maloni, tik jei ką negero padarydavom, nutildavo, kad mums gėda būdavo... Beje, paprasta kaimo moteris. O dabar vaikas sukruta ar ko klausinėja, tėvai pagatavi pritvoti...

Kaip gali valstybė, neteikianti pagalbos tokiam vaikui, neatliekanti savo pareigų, po to teisti mamą, kuri dėl to ir palūžo. Padėti reikia, o ne teisti. Teismas turėtų ištirti, kas privedė mamą iki tokio žingsnio, kas mamai ir vaikui nesuteike pagalbos.

Gyva užkast po žemę tokia motina

Mes ligonineje gulejome 4 vietu palatoje. Mano mazylis nuolat reke,mes labai neramus. Tai mus perkele i dviviete palata su leliuku. Nes jis dar nesupras kad mes šaukiame ir gales miegoti. O kitiems trugdeme, maniau kad mus isvarys is ligonines, deagnozes nustatytos tikslios neturejome, tik darzelis itare kad mes ne tokie ir liepe kreiptis i medikus ir i spec.darzeli.Kas is to kad kreipemes i medikus, kaip sunis varinejo vieni per kitus. Kol nesusiradau internete Vilniaus raidos centro. Praradom daug laiko ir pagalbos savo mieste. Nors jos ir taip nedaug tikrai, nebent pinigu maisus turi prikaupes.

Mačiau parduotuvėje, kaip neįgalus 10-12 metų vaikas tąsė mamą ir kita ranka viską šlavė nuo lentynų. Moteris tik bejėgiškai bandė sutramdyti, o darbininkas ant jos šaukė. Manau, kad ir namie jo vieno palikti negali, todėl vedasi kartu. Kaip reikia ištverti tokį gyvenimą? Nenuostabu, kai nebeišgali.

Zudike i cype tokia motka