Seimas po pateikimo uždegė žalią šviesą įstatymo pataisai, kuri numato, kad reikalui esant ir šaulys, talkindamas policijai ar pasieniečiams, galės naudoti savo ginklą, antrankius ar dujų balionėlį lygiai taip, kaip ir policijos pareigūnas ar pasienietis.
„Iki šiol mes tą pagalbą teikėm, bet teisė naudoti ginklus tarnyboje, iki šiol Šaulių sąjungos įstatyme, tik veikiant su kariuomene. O kadangi teikiam pagalbą ir valstybės sienos apsaugos tarnybai, tai gali būti įvairių tų situacijų. Ir šauliai, kaip sakau, yra sąmoningi ir apmokyti, bet kad jie turėtų teisę tą ginklą turėti su savimi, tai yra labai svarbu“, – teigia Šaulių sąjungos atstovas Mindaugas Sakalauskas.
Idėjos autorius, Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas sako, esą dabar, Lietuvai atsidūrus ir pandemijos, ir migrantų krizės akivaizdoje, apginkluoti šaulius patruliuojant su policija ar pasieniečiais būtina kaip niekada. Ir ne tik apginkluoti, bet ir suteikti jiems daugiau įgaliojimų.
„Kyla natūralus klausimas, jeigu dirba šaulys, ir pareigūnas greta, bet jų įgaliojimai visiškai skirtingi, tai kas atsitiks, jeigu bus koks incidentas iš tikrųjų, teks panaudoti prievartą, fizinius veiksmus. Ar specialiąsias priemones. Tarkim antrankius padėti uždėti ar panašiai“, – kalba P. Saudargas.
Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas, konservatorius Arvydas Pocius vardija ir kitas priežastis, kodėl šauliams reikia leidimo panaudoti ginklus.
„Ypatingai dabar, kai mūsų regione vyksta tokie dalykai prie Ukrainos, kai Baltarusijoje vyksta tokie dalykai, aš manau, kad pasitelkę šaulius į pagalbą, tiek pasieniečiams, tiek kariuomenei, ar kitoms užduotims, jiems yra būtini suteikti įgaliojimai. Kad jie galėtų ne tik nešioti ginklą, bet ir reikalui esant jį kažkaip panaudoti“, – sako A. Pocius.
Idėjai dėl būtinybės apginkluoti šaulius pritarė šimtas vienas parlamentaras. Trylika susilaikė, o keturi pasisakė prieš šaulių apginklavimą. Socialdemokratas Algirdas Sysas, kaip tik balsavęs prieš, mano, kad šauliai ir toliau turi likti tik policijos, kariuomenės ar pasieniečių pagalbininkai plikomis rankomis.
„Tikrai, jeigu reikės ginti, tai kam reikės, tas spės paimti ginklą. Prisijungti. O čia apeliuoti į tai, kad po pagalve šautuvas, tai čia jau tėvynė labiau apsaugota, na, man neįtikinantis faktas“, – teigia Seimo narys Algirdas Sysas.
Idėjai pritaria, bet mano, kad nebūtina tuoj pat pult šauliams dalyti ginklus ir kažkada buvęs policijos generalinio komisaro pavaduotojas Algirdas Stončaitis, šiuo klausimu parlamentaras norėtų daugiau diskusijų. Pavyzdžiui, ar galima ginklus dalyti bet kam, ar nebus piktnaudžiaujama, esą šauliu tapti gali bet kas.
„O čia yra gana platus ratas žmonių įvairaus išsilavinimo, įvairaus pasirengimo, jie labai dažnai pasitelkiami ir policijos, ir pasieniečių, tai nėra kažkokie tik epizodiniai dalykai. Manyčiau, kad mes turime praktiką, kaip yra parengimai policijos kiti padėjėjai, visuomeniniai, atitinkami mokymai turėtų būti. Atitinkami egzaminų išlaikymai. Kadangi yra kompentencijos klausimas ir atsakomybės“, – kalba Seimo narys Algirdas Stončaitis.
Patys šauliai ragina neabejoti nei jų kompetencija, nei atsakomybe. Esą ginklų ir specialių priemonių jiems tikrai reikia ne tik pandemijos ar migrantų krizės akivaizdoje.
„Šauliai yra Lietuvos respublikos piliečiai, kurie yra sąmoningi, atsakingi, ir atitinkamai rengiami, jie praeina visus mokymus ir mes ginklo į rankas lengva ranka tikrai neduodam visiems norintiems“, – teigia Šaulių sąjungos atstovas Mindaugas Sakalauskas.
Šiuo metu Lietuvoje jų yra apie vienuolika tūkstančių. Pusė jų – suaugę. Ar leisti jiems plačiau naudoti ginklus, Seimas turi pritarti pavasario sesijoje.
