Tad dabar ruonius slaugantys centro darbuotojai džiaugiasi galintys pamiegoti bent keturias valandas per parą.
Lietuvos jūrų muziejaus naujajame Reabilitacijos centre šliaužioja, šnopuoja, maudosi ir kandžiojasi ruoniukai. Kambariokų penketukas, tik dalis viso būrio. Kituose būstuose, tokiomis pat grupelėmis gyvena dar 11 mažylių. Tad centre rekordas – nuo Kovo 11-osios biologai priglaudė net 16 Baltijos į krantą išmestų nusilpusių mažylių.
„Balandis yra pati ruoniukų migracija, motinos kaip juos palieka, tai va šiuo metu. Vakar irgi dar vienas septynioliktas buvo Būtingėj, bet jau buvo naktis ir jo nejudinom, nes jis šokinėjo – tai į kopas, tai į vandenį, o jau buvo tamsu, komandą siųsti buvo beprasmiška, tai dabar laukiu skambučio, gali būti, kad bus septynioliktas“, – sako Lietuvos jūrų muziejaus biologas Arūnas Grušas.
Vos gimęs ruoniukas sveria 15 kilogramų, tad galima įsivaizduoti kiek jėgų jūra atima, kol išmeta tokį ūsuočių į krantą. Mat smulkiausias iš priglaustų svėrė vos vienuolika kilogramų. Kiti po 12–13 kilogramų.
„Buvo dar silpnesnis. Buvo tik 10-ies kilogramų, deja, mums nepavyko jo išgelbėti, ten iš viso buvo vieni kaulai ir skūra. Na.. Yra ir tokia atranka, ką darysi“, – kalba A. Grušas.
O centro biologai vos spėja suktis. Pavelas ruošia ruoniukams pietus. Pusryčiai būna ankstyvi – pirmąjį silkės ir vitaminų kokteilį vyras sumala dar 5 valandą ryto. O ir poreikiai visų mažylių skirtingi, tad tiesiog suversti į plaktuvą turimas žuvis neužtenka.
„Nemaža dalis jau valgo žuvį, o ne mišinį. Ta prasme, ir žuvį, ir mišinį. Kai kurie tik žuvį. Tai jau viskas labai skiriasi. Vieni pas mus daugiau nei mėnesį, kiti – savaitę. Dėl to režimas ir skiriasi. Tai va toks ir pasiruošimas. Po to kiekvienam individualiai pateikti“, – aiškina Lietuvos jūrų muziejaus biologas Pavelas Kulikovas.
O ligos nusilpusius mažylius kaip reikiant puola. Tad kiekvienam būtinas asmeniškai subalansuotas maistas ir išskirtinis dėmesys.
„Sukandžiojimai, pūliavimai, viduriavimai, pas vieną ir su kepenimis prastai. Yra ir virusinės ligos. Tie, vadinami, vėjaraupiai. Yra darbo, užtenka“, – pasakoja A. Grušas.
Todėl biologai ruonius ir slaugo, ir intensyviai gydo bei maitina net per prievartą. Ruoniukai nesupranta, kad žmonės jiems nori gero, tad ranką perkąsti galinčiais dantimis aktyviai rodo savo nepasitenkinimą.
„Nes drabužius jau... Šitie jau treti yra keičiami. Viskas yra suplėšoma“, – sako A. Grušas.
Išslaugytus pavasarinukus biologai rudenį paleidžia į laisvę jūroje. Tiesa, tam mažyliai turi prigauti iki 40-ies kilogramų. Vis tik, specialistai sako, kad trejetas ruoniukų tokie nusilpę, kad bangas pajus tik kitais metais.