Mat mažylis yra pirmasis naujojo reabilitacijos centro pacientas, kuriame gaus profesionalią ir visapusę pagalbą bei nepalyginamai didesnius šansus išgyventi.
Lietuvos jūrų muziejuje smalsiai dairosi ir meta po gimimo atsiradusį pūką pirmasis šiais metais Baltijos į krantą išmestas ruoniukas. Jūra jį išskalavo per audrą kovo 11-ąją.
„Jis buvo labai silpnas. Gal ne tiek silpnas, kiek buvo labai labai pavargęs. Matyt, audra jį buvo tiek išvarginusi, kad kai atvežėm jis miegojo. Pirma tik sugirdėm vandenį, pirmas girdymas buvo. Tai tik suleidom ir jis taip ant akių atsijungė. Atsijungė taip, kad neįstengėm net pažadinti, galvojom, kad jau miršta. Bet ne, pažiūrėjo viena akim ir vėl užmigo“, – pasakoja Lietuvos jūrų muziejaus biologas Arūnas Grušas.
Todėl tik trylikos kilogramų, tai yra net pora kilogramų mažiau nei sveria tik ką gimę ruoniukai, mažylis dabar turi intensyviai maitintis. Tad biologas gyvūnų virtuvėje jam ruošia trintos silkės košę. Tai tarsi mišinukas ruoniams, pakeičiantis motinos pieną.
„Dedu ir vitaminus, dedu ir skatinančius visokius, bet 11 valandai jau nebereikia – jis ryte gavo tą porciją“, – aiškina A. Grušas.
O štai taip košė patenka į išalkusio ruoniuko skrandį: „Atkuto jau va, pats jau nori ėsti. Nori čiulpti. Labai gerai.“
Dešimtys tokių nusilpusių ir išbadėjusių mažylių kasmet atsiduria biologų globoje. Vieni pasiridenę nuo motinų nukrenta į vandenį, kitus pačios, išmaitinti negalinčios ruonės išmeta.
„Kaip jis atsidūrė vandenyje sunku pasakyti. Gal audra nupūtė, o gal kitos priežastys. Ne mums žinoti. Nėra sukandžiotas, neviduriuoja, tokių ligų kaip ir nematyti“, – sako A. Grušas.
Šis ruoniukas yra ir pirmasis naujojo Jūrų muziejaus reabilitacijos centro pacientas. Už 3 milijonus eurų pastatytame centre jūros gyvūnus ir paukščius biologai bei ornitologai gydys.
„Idealios sąlygos. Čia yra idealios. Ne tik ruonių priežiūrai, bet ir tyrimams. Tiek moksliniams tyrimams, tiek gyvūnų stebėsenai, tiek pačių darbuotojų tobulėjimai. Kai kitos visiškai sąlygos, įranga, medicinos įranga, gyvūnų priežiūros įranga“, – tvirtina Lietuvos Jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė.
Anksčiau išgelbėtus ruoniukus biologai buvo priversti maudyti ir slaugyti kitokiomis sąlygomis. Naujajame centre viskas kitaip. Tad ir šansų mažyliams išgyventi nepalyginamai daugiau.
„Žymiai lengviau yra. Į tas vonias nereikia šokinėti. Kaip matote, ir virtuvė didelė, ir čia gali jau gali imti ir apžergti. Žymiai patogiau“, – tikina A. Grušas.
O kol kas mažylis čia karaliauja vienas. Kai sustiprės, čia pat turės ir savo baseinėlį, kuris kol kas be vandens ir uždengtas, kad judrus ruoniukas neįkristų. Ir tokių palatų čia per dešimt. Juose ruoniukai gyvens po kelis – kambariokais taps tik vienodo charakterio gyvūnai.
„ Nes vieni būna cholerikai, kiti sangvinikai, kiti iš viso tokie melancholikai. Tai jei juos krūvoje laikai, jie vieni kitus labai apėda. Tai reikia juos pagal charakterį suskirstyti“, – aiškina. A. Grušas.
Šis ruoniukas, kartu su savo likimo broliais ir sesėmis gaus vaikų išrinktus vardus, o vasaros pabaigoje biologai paleis į laisvę Baltijos jūros bangose.
