arūnas grušas

Jau šį šeštadienį, gegužės 18-ąją, minint Tarptautinė muziejų dieną, Lietuvos jūrų  muziejaus Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre 12 val. rengiamos Žemaitiškos ruoniukų vardynos. Jų metu bus apdovanoti Žemaitiškų vardų konkurso nugalėtojai, o lankytojai supažindinti su centro globotiniais. Baltijos pilkųjų ruonių jaunikliais besirūpinantis Jūros žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas, sako, kad šiemet centre gydoma 19 ruoniukų.

Lietuvos jūrų muziejaus Reabilitacijos centre – rekordinis skaičius ruoniukų. Šiuo metu biologai ten slaugo net 16 nusilpusių ir bangų į krantą išmestų mažylių. Gimęs ruonis sveria apie 15 kilogramų, o į biologų rankas pateko vos 11–12 kilogramų mažyliai. Tad dabar ruonius slaugantys centro darbuotojai džiaugiasi galintys pamiegoti bent keturias valandas per parą.

Lietuvos jūrų muziejuje – pirmasis šiemet Baltijos bangų į krantą išmestas ruoniukas. Nusilpusį mažylį bangos išskalavo per audrą, tad jį ėmėsi globoti biologai. Ir ruoniukui tikrai pasisekė labiau nei dešimtims ankstesnių tokio pat likimo jo brolių ir sesių. Mat mažylis yra pirmasis naujojo reabilitacijos centro pacientas, kuriame gaus profesionalią ir visapusę pagalbą bei nepalyginamai didesnius šansus išgyventi.

Praėjusį ketvirtadienį į Baltijos jūrą paleistos paskutinės dvi Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojų pernai išgelbėtos ruonių jauniklės. Atsisveikinti su ruoniukėmis jų prižiūrėtojams nebuvo sunku, o muziejaus biologų komanda jau ruošiasi priimti naujuosius „pacientus“. Jie bus apgyvendinti moderniame Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre, prie kurio statybų prisidėjo ir „Lidl“ prekybos tinklo pirkėjai.

Biologai į Baltijos jūrą paleido 8 išslaugytus ruoniukus. Nusilpusius mažylius bangos į pakrantę išmetė pavasarį, biologai juos slaugė, o dabar atėjo metas jiems keliauti namo į laisvę. Prie gyvūnų nugarų specialistai pritaisė siųstuvus, kurių pagalbą galės stebėti, kaip ruoniams sekasi savarankiškas gyvenimas. Nepaisydami garsaus pasipiktinimo, Lietuvos jūrų muziejaus baseine į tinklus biologai kelia ruoniukus.

Į laisvę iškeliavo dar aštuoni Jūrų muziejuje slaugyti ruoniukai. Ten jie pateko šiais metais visai nusilpę ir išmesti Baltijos į krantą. Muziejaus biologai juos slaugė, kol gyvūnai sustiprėjo, ir dabar jau patys gali susirasti maisto ir nevaržomai gyventi natūralioje aplinkoje. Lietuvos jūrų muziejuje šnypščia ir kitaip nepasitenkinimą rodo būrys ruoniukų. Gyvūnai nesupranta, kodėl pusmetį juos slaugę ir globoję biologai dabar sugalvojo sukišti į tinklus.

Lietuvos jūrų muziejuje – ruonių jauniklių antplūdis, tik džiaugsmo maža – visi ruoniukai apkandžioti, silpni ir ligoti, rasti išmesti bangų į krantą. Paskutinius keletą metų ruonių jauniklių „derlius“ muša rekordus – Baltijoje ruonių patelės neišmaitina savo vaikų. Lietuvos jūrų muziejaus baseine į krantą išlipę džiūva Spurga, Plocius ir Sarmata. Šie trys ruonių jaunikliai – stipriausi iš visų dvylikos, per balandį rastų Lietuvos pakrantėse.

Lietuvos jūrų muziejuje – atsisveikinimo nuotaikos. Po pusmetį trukusio slaugymo, į Baltijos bangas grąžintas rekordinis skaičius pilkųjų ruonių. Tačiau muziejininkų tokios tendencijos nedžiugina: klimatui keičiantis, mirštančių ir leisgyvių ruoniukų kiekvieną pavasarį mūsų pakrantėse – vis daugės. Į Smiltynės paplūdimį atriedėjo Lietuvos jūros muziejaus traktoriukas, o jame – ypatingas krovinys: penki ruoniukai. Dar penki netrukus bus atvežti.

Žiaurus rekordas pajūryje: bangos į krantą per gegužę išmetė net 25 negyvus ruonius. Neabejojama, kad visi jie nužudyti: nušauti, nudurti arba uždaužyti. Tiek negyvų ruonių mūsų pakrantėse nėra buvę, specialistai įtaria žvejus verslininkus, šie ginasi, kad negyvų ruonių bangos atplukdo iš Švedijos. Įspėjame, kad vaizdai siužete sukrečia. Lietuvos jūrų muziejaus biologas Arūnas Grušas rodo šiurpias nuotraukas: vien per gegužę mūsų pakrantėse rasti 25 negyvi ruoniai.

Lietuvos jūrų muziejus pirmadienį į Baltijos jūrą paleido dvi pagydytas ruoniukes – Popkę ir Šmikę. „Jos keliaus ten, kur yra jų brolių ir sesių bandos. Prie Lietuvos pakrantės ruoniai negyvena, tik atmigruoja paskui čia plaukiančius žuvies būrius. O gausios jų kolonijos – prie Švedijos ar Estijos Saremos salų, tikėtina, kad mūsų augintinės link ten ir trauks“, – muziejaus pranešime teigia Lietuvos jūrų muziejaus Jūrų paukščių ir žinduolių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas.

Rytoj, spalio 16 dieną, į Baltijos jūrą ties Nida bus paleisti keturi Lietuvos jūrų muziejaus augintiniai – ruoniai Melnius, Melnė, Baltis ir Jūra. Du pastarieji pavasarį gimė muziejuje, o Melnius ir Melnė metus buvo rasti nusilpę Baltijos pajūryje Melnragėje. Melnės istorija Velykų  išvakarėse Lietuvos jūrų muziejuje pasipylė skambučiai apie Melnragės paplūdimyje pastebėtą vienišą nusilpusį  ruoniuką.

Velykų išvakarėse Melnragės paplūdimyje pastebėta vieniša nusilpusi ruoniukė stiprėja ir šiandien pati nurijo šviežią strimelę. Į pakrantę nuvykęs Jūrų paukščių ir žinduolių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas parsivežę išsekusį gyvulėlį į muziejų. „2-3 savaičių ruoniukė buvo tiek nusilpusi, kad nei priešinosi, nei gąsdino šnypštimu, – pasakojo Arūnas. – Kraujo tyrimai rodo, kad gyvūnėlis tikrai paliegęs.

Šiemet nepavykus išperinti vienintelio pingvinuko, Jūros muziejaus darbuotojai ir lankytojai galės džiaugtis kitu mažyliu - trečiadienį paryčiais Baltijos pilkoji ruonė Baltukė į pasaulį paleido savo ketvirtąjį ruoniuką. Pasak muziejaus darbuotojų, ši 29 metų amžiaus ruonė perdėtai rūpinasi naujagimiais ir buvo atvejų, kai norėdama paslėpti mažylį, jį nuskandino.

Penktadienį į Baltijos jūrą ties Nida, bus paleisti trys Lietuvos jūrų muziejaus augintiniai – ruoniai Vėjas, Marius ir Girulė. Vėjas pernai gimė muziejuje, o Marius ir Girulė prieš metus buvo rasti nusilpę Baltijos pajūryje: Girulė – prie Girulių, o Marius – netoli muziejaus, Kuršių marių pakrantėje. Šie gyvūnai išgyveno ir pasveiko, be to, jie grįžta į laisvę.

Kasmet bent keliais išsiritusiais pingvinais pradžiuginančiam Lietuvos jūrų muziejui šiemet pirmą kartą nepavyko išsaugoti nei vieno pingvinuko. Iš dešimties sudėtų kiaušinių gyvybė buvo užsimezgusi tik viename, o šiąnakt užgeso ir vienintelio taip ir neišsiritusio pingvinuko gyvybė.   Jūrų paukščių ir žinduolių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas pasakojo, kad dar vakar apie 22 val.

Gruodį, artėjant Kalėdoms, Lietuvos jūrų muziejuje pradeda skambėti pingvinų meilės giesmės. Muziejininkai ruošia švendrais išklotus lizdus, kuriuose galės įsikurti septynios pingvinų poros.   Kopgalio tvirtovėje, kurioje įsikūręs Jūrų muziejus, dabar gyvena 21 pingvinas, 18 iš jų - hibridai, išperinti Lietuvoje.

Kiekvienais metais Jūrų muziejuje gyvenanti Baltijos pilkoji ruonė Zunda mažylio susilaukdavo tradiciškai Tarptautinę moters dieną - kovo 8-ją. Šiemet jos mažylis gimė keliomis dienomis anksčiau. Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojai pagal snukučio formą spėja, jog Zundai gimė patinėlis. Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas teigė iš pradžių nerimavęs dėl ruoniuko likimo, šis jauniklis - pats mažiausias iš visų Zundos palikuonių.

Klaipėdoje įsikūrusiame Lietuvos jūrų muziejuje išsirito du pingvinukai. Kaip pranešė muziejus, pirmasis pingvinų mažylis, išsiritęs vasario 11-ąją, buvo labai mažas ir silpnas, jis svėrė vos 65 gramus. Tai vienas mažiausių muziejuje išperintų pingvinukų. Dabar mažylis jau sutvirtėjo ir priaugo 20 gramų. Antrasis pingvinukas pasaulį išvydo prieš savaitę, jau sverdamas 74 gramus.

  Smiltynėje stovintis Lietuvos jūrų muziejus - viena iš dviejų pasaulio vietų, kuriose dresuojami vieni pavojingiausių plėšrūnų - Šiaurės jūrų liūtai. Tad čia dirbantys treneriai turi būti įvaldę įvairius psichologinius triukus, parodančius žmogaus viršenybę prieš dešimt kartų sunkesnį plėšrūną, kad neįvyktų tokios nelaimės, kaip praėjusį ketvirtadienį Kauno zoologijos sode. Čia avijautis mirtinai sužalojo 53 metų darbuotoją. „Nuo rizikos ir pavojaus nesame apsaugoti nė vienas.

Kiekvienais metais pirmosiomis pavasario dienomis Lietuvos jūrų muziejus praturtėja pingvinų ir ruonių jaunikliais. Šiemet jauniklių vada itin gausi: jau auga keturi pingvinukai ir dar laukiama prasikalant vieno kiaušinio. Baltijos pilkųjų ruonių šeimyna  pagausėjo dviem mažyliais.Pirmieji pingvinai muziejuje buvo išperinti 1991 metais. Tada patelė perino pati, tačiau susirgo ir nugaišo.

Pernai uždraudus medžioklę Smiltynėje esantis Lietuvos jūrų muziejus negali atsiginti laukinių žvėrių - praėjusią savaitę į muziejų naktį patekusi lapė sudraskė du retos rūšies antarktinius pingvinus, rašo dienraštis "Respublika". Dienraščio duomenimis, du muziejuje gyvenantys antarktiniai pingvinai buvo sudraskyti praėjusio ketvirtadienio naktį. Beveik neabejojama, kad tai padarė lapė.

Sekmadienio (04.06) pavakarę į Lietuvos jūrų muziejų buvo atgabentas jūros pakrantėje Giruliuose rastas maždaug mėnesio amžiaus sunkiai sužalotas ruoniukas. Atvira žaizda gyvūno nugaroje pūliavo, mažyliui buvo perkąsta letenėlė, pranešė Jūrų muziejus. Muziejaus specialistai sutvarkė ruoniuko žaizdas, pradėjo gydyti antibiotikais.

Lietuvos jūrų muziejaus pilkųjų ruonių šeima šį pavasarį pasipildė net dviem mažyliais. Penkiolikos metų patelė Zunda susilaukė ruoniukės, ruoniuką atsivedė ir muziejaus apsauginiame kanale gyvenanti dvidešimtmetį perkopusi Pilkė. Jūrų muziejaus darbuotojų teigimu, Pilkės mažylio lytis kol kas dar nėra tiksliai nustatyta, nes prie ruoniuko kanale sunku prieiti. Kiekvienais metais vos ne tą pačią kovo dieną ruonės atsiveda palikuonių.