Psichologai perspėja apie didžiulį tokio internetinio gyvenimo pavojų – psichologines ligas, priklausomybę, vienatvę, o ekspertai ragina saugotis melagienų, įvairiausio plauko apsišaukėlių ir sukčių.
Vaizdai socialiniuose tinkluose prikausto lietuvaičių dėmesį ir įtraukia valandoms pasinerti į besikeičiančių vaizdų verpetą, o kartu leidžia atitrūkti nuo realybės. Naujausias tyrimas rodo, kad pilnamečiai lietuviai karantino metu net trečdalį gyvenimo praleido internete.
„Gal 4–5 val., kažkas tokio. Ne daugiau pusė dienos, tikrai ne. Pagrinde susirašinėjimui, medijai, daugiau internetą naudojame, žiūrime visokią vaizdo medžiagą“, – sako internetu besinaudojantis gyventojas.
„Visas mokymosi procesas perėjo į internetą, susisiekti, susirasti informacijos, antras aspektas – komunikavimas su artimaisiais, draugais“, – teigia kitas.
„Kaip galima gyventi be interneto šiais laikais? Dirbu, mokau, mokausi, ieškau visko“, – tvirtina gyventojas.
Tačiau informacinių technologijų ekspertas Marius Pareščius klausia: „Medijų savininkams svarbiausia lankytojų skaičius, peržiūrų skaičius ir parduotos reklamos skaičius. Visa kita jiems nesvarbu, koks turinys rodomas. Jei žmonėms įdomus bukas turinys, jie rodys buką turinį. Jei žmonės spaudžia ant reklamos prie buko turinio, kodėl jiems neleisti?“
Daugiau nei 56 valandas per savaitę, tai yra vidutiniškai aštuonias valandas per parą, lietuviai naršo internete. Privataus tinklo „NordVPN“ ir „Norstat LT“ birželio mėnesį atliktas tyrimas atskleidžia, kad per metus šios valandos virsta beveik 123 dienomis arba daugiau nei 25 gyvenimo metais.
Vidutinė lietuvio gyvenimo trukmė šiuo metu yra 75 metai, tad 25 metai internete sudaro net trečdalį gyvenimo. Apie trečdalis veiklos internete tenka darbui, o likusi dalis daugiausia tenka pramogoms. O daugiausiai laiko – 9 valandas per savaitę – lietuviai prisipažįsta naršantys socialiniuose tinkluose, tokiuose kaip „Instragram“, „Facebook“, „Tik Tok“.
„Nord security“ vykdomasis direktorius Povilas Poderskis teigia: „Jie naršo socialiniuose tinkluose, filmus žiūri. Kažką tokio daro ir prie kompiuterio galimai sėdi dar ilgiau.“
Psichologams kelia didžiulį nerimą, kad abejotinos prasmės filmukais socialiniuose tinkluose užsihipnotizuoja vis jaunesni lietuviai.
„Tie paveiksliukai, multimedija, tai tikrovės protezas, lengvesnis būdas patirti teigiamas, malonias emocijas, atsipalaiduoti. Dėl to atsiranda priklausomybė. Žaidimai, video neskatina ryšio su tikrove, priešingai – skatina nutolimą. Ypač žalingi vaikams, jei jie nežaidžia realaus krepšinio, futbolo, gaudynių, slėpynių, jie nesivysto fiziškai tinkamai ir psichologiškai. Tai virtualus pasaulis su netikromis taisyklėmis. Tai gali būti gana kenksminga“, – teigia psichologas Edvardas Šidlauskas.
M. Pareščius tvirtina: „į telefoną ateina tai, kas populiariausia, įdomiausia tavo grupės žmonėms: geografija, pomėgiai, reklama susijusi su tuo, ką prieš tai pažiūrėjai, ant ko paspaudei, „palaikinai“.
Palyginti su kitomis tyrimo šalimis, lietuviai išsiskiria būtent tuo, kad daugiausiai laiko praleidžia socialiniuose tinkluose ir mažiau internete žiūrėdami filmus.
„Nord security“ atstovė Brigita Kavaliauskaitė sako: „Ispanai, žiūrėdami serialus ir filmus, praleidžia didžiąją dalį laiko internete, aštuonias valandas per savaitę, mes apie keturias valandas, kas yra kardinaliai mažiau.“
Psichologai perspėja apie tokių įpročių didžiules rizikas psichinei sveikatai. Jei kažkada internetas laikytas progresu, dabar daugelis žmonių jame stebi ir vartoja net daug bukesnę produkciją nei žemiausios kokybės televizijos serialai bei laidos.
„Seksualinio tipo turiniai, neetiški turiniai gali iškreipti vaiko, jaunuolio, bet kokio žmogaus supratimą apie pasaulį, formuoti klaidingas nuostatas. Jei mes esame valdomi to turinio, tai problema, vergovė, priklausomybė, reikia žmogų gelbėti“, – sako E. Šidlauskas.
Kibernetinio saugumo specialistai perspėja, kad socialiniuose tinkluose labai lengva įkliūti į melagienų ir dezinformacijos pinkles, kurias dažniausiai rezga nedemokratinių valstybių tarnybos iš Rytų, o jas platina ir kai kurie mūsų šalies gyventojai.
Kariuomenės strateginės komunikacijos specialistas Tomas Čeponis tvirtina: „Galimybę informacinę erdvę užpildyti informacija suprato autoritariniai režimai, nevyriausybinės organizacijos, globalūs teroristų tinklai. Informacija, susijusi su COVID-19, su skiepais, kitomis priemonėmis, tokios žinutės gali būti išnaudotos prieš valstybę.“
Priešiškų šalių propagandistai, pasak specialisto, siekia mūsų šalyje sukelti kuo daugiau chaoso ir visuomenės susipriešinimo. Jų tikslas – kuo mažiau Lietuvoje pasiskiepijusių žmonių ir kuo daugiau sergančiųjų ligoninėse, mirčių, ekonominio sąstingio. Priešprieša dėl LGBT teisių ir abipusės laisvos meilės ir šeimos gynėjų provokacijos taip pat labai džiugina Lietuvai priešiškų valstybių vyriausybes.