Pokalbis su J. Cvilikiene – TV3 žinių „Dienos komentare“.
Apklausos rodo, kad 7 iš 10 lietuvių jaučia finansinį nesaugumą. Ar tik jaučia, ar ir imasi veiksmų? Ką rodo jūsų kortelių duomenys? Ar žmonės iš tiesų jau veržiasi diržus?
Iš tiesų atrodo, kad nerimas yra gana didelis, tačiau jeigu kalbėtume apie realų elgesį, tai galėtume kalbėti apie praėjusias šventes, „Juodojo penktadienio“ išpardavimus. Lietuviai buvo kaip niekad dosnūs ir kol kas tikrai negailėjo. Gali būti, kad šis mėnuo ir bus tas, kai matysime padidėjusį diržų veržimąsį.
Kitas tyrimas parodė, kad lietuviai ketina taupyti atsisakydami kavinių, pramogų ir kelionių. Bet matome, kad kelionės vasarai jau yra šluojamos, o restoranai pilni. Tai išeina, kad žmonėms ne taip paprasta atsisakyti tų malonumų – net ir brangių?
Gali būti, kad mes kalbame apie skirtingas visuomenės grupes. Turbūt yra vieni, kuriems užtenka noro ir kažkokio pasiryžimo, dalis bus priversti atsisakyti, nes mes matome, kad būtinųjų išlaidų dalis pyrage auga ir nebeliks tiek laisvų pinigų.
Ateinantys keli mėnesiai su padidėjusiomis sąskaitomis bus geras pasitikrinimas, kokia dalis lietuvių turės atsisakyti nebūtinų pirkinių. Matysime.
Visgi brangsta paskolos, brangsta elektra ir dujos, atlyginimai kyla tikrai ne visiems ir perkamoji galia kai kam smarkiai mažėja. Ką daryti žmonėms, kad netektų skolintis?
Iš tiesų, nors pajamos ir augo, perkamoji galia yra pakritusi. Bet reali perkamoji galia nėra pakritusi tiek daug, kiek yra infliacija. Ir kiekvieno asmeninė infliacija vėl yra skirtinga. Bet nauji metai visada yra geras laikas sustoti ir peržiūrėti, ką mes turime.
Galbūt galima atsisakyti kažkokių įsipareigojimų, galbūt galima pagalvoti, ar šeimai tikrai reikalingi du automobiliai, jeigu jie buvo, pradėti planuoti maistą – prisiminti pagrindinius finansinio planavimo dalykus, kurie padeda grįžti prie pagrindo, stabilizuoti ir atsirinkti, kas yra būtina, o kas ne. O pavasarį, vasarą gal nuotaikos vėl bus kiek geresnės ir galėsime laisviau kvėpuoti.
Didelę dalį pajamų žmonės išleidžia maistui. Tai ką patartumėte, kad būtent maistui žmonės išleistų mažiau?
Išmetame maisto vieni daugiausiai Europos Sąjungoje. Tai prieš einant į parduotuvę, visų pirma reikėtų peržiūrėti likučius ir būtų labai gerai susiplanuoti racioną bent savaitei. Tokiu būdu mes nupirktume mažiau nereikalingų dalykų ir mažiau jų išmestume – būtų gera pradžia.
Maistui išleidžiame tikrai labai daug, bet ir į parduotuves vaikštome beveik kiekvieną dieną. Tai tikrai reikėtų retinti ir įvesti daugiau struktūros į šitą apsipirkimo procesą.
Ar įmanoma brangymečiu taip susidėlioti biudžetą, kad net vidutines pajamas uždirbantis žmogus galėtų ir susitaupyti?
Tikrai taip. Iš tiesų, turime labai mažai tokių gyventojų – yra tie, kurie yra valstybės remiami ir kurių labai mažos pajamos – kurie, negalėtų visiškai susitaupyti. Galime kiekvienas, peržiūrėję savo išlaidas, atsakyti sau į klausimą – ar tikrai šį mėnesį nebuvo nieko, ko mes galėjome atsisakyti? Tegul tai būna vienas euras, du eurai ar dešimt eurų – per metus tai sudarytų visai nemenką saugumo pagalvę.
Iš esmės, tai yra mūsų nusiteikimas. Tikrai matėme atsipalaidavimą ir daug nebūtinų, prabangos prekių pirkimą. Nesakau, kad reikėtų nustoti eiti į kavines – mes taip galime smarkiai pakenkti verslui. Tačiau atsakyti sau į klausimą, kas yra svarbiausia, ir neturint santaupų pradėti ieškoti būdų jas taupyti gali turbūt 9 iš 10 gyventojų.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
