Vilnietė Audronė penktadienio popietę leidžia parduotuvėse. Moteris pasakoja, kad specialiai išpardavimų nemedžioja, bet šiandien ji nusprendė apsipirkti, nes prekybos centruose „Juodasis penktadienis“: „Žinau, kad išpardavimai. Pažiūrėjau, kur kokios nuolaidos, ir tada ėjau. Vyras pirmas važiavo į „Akropolį“, sakė, kad nėra labai daug žmonių, tai surizikavau. Dėka nuolaidų, gal koks 100 eurų susitaupys.“
Audronė ne vienintelė bando taupyti:
„Jeigu striukė kainavo kažkur apie 130 eurų. Dabar mokėjau 70, Prašau.“
„Kiek sutaupėm? 15, gal 20 eurų. – Vis į kišenę. – Jeigu kiekvieną dieną taip, dirbti nereikėtų.“
Pasak verslininkų, Vakarų valstybėse, ypač Jungtinėse Amerikos Valstijose, populiarus išpardavimas „Black friday“ pritapo jau ir Lietuvoje. Šią dieną verslas skaičiuoja kartais išaugusius pirkėjų srautus.
„Jau matėme pernai, kad buvo rekordinis „Juodasis penktadienis“, šiais metais planuojame dar viršyti pernai metų rezultatus. Jau matome, kad link to rekordo judam. Jau pakilimą matėme naktį, o nuo ryto tikrai daugiau negu keturis kartus didesnis apsilankymų ir įsigijimų kiekis, lyginant su įprasta lapkričio diena“, – tvirtina „Pigu.lt“ atstovas Nerijus Mikalajūnas.
„Mažiausiai 2–3 kartus. Tiek apsilankiusių srautai, tiek perkančiųjų. Čia matyt didysis ūgtelėjimas. Toks susidomėjimas, kuris yra tolygus kelioms dienoms likus iki Kalėdų. Jau „Juodasis penktadienis“ jau seniai tapo nebe vienu penktadieniu, bet visa juodąja savaite“, – sako „Topo centro“ generalinis direktorius Remigijus Štaras.
Prekybininkai priduria, kad šis „Juodasis penktadienis“ vyksta po ilgos pertraukos – be COVID-19 pandemijos ribojimų, galimybių pasų.
„Paskutinį kartą tokį „Juodąjį penktadienį“ turėjome 2019-ais metais. Įvyko ideali sutaptis. Atėjo žiema, iškrito pirmasis sniegas, ir visą savaitę turime tokius orus, kurie žmones skatina pirkti visus žiemos produktus. Mes apsidrausdami priėmėme sprendimą „Juodąjį penktadienį“ daryti visą savaitę, tam, kad į vieną dieną nesusigrūstų per daug srautai. Taip matome žmonių srauto padidėjimą“, – teigia „Sportland“ direktorius Juras Vėželis.
Tačiau ne visi pirkėjai tiki ypatingomis „Juodojo penktadienio“ nuolaidomis:
„Manau, kad gudrauja. Pakelia kainas, o po to nuleidžia.“
„Tų penktadienių bus dar daug, daug, daug. Ir nusipirksim, suspėsim dar. Bus dar didesnės nuolaidos. Vakar 20 procentų, šiandien 30 procentų, dar kaina keisis.“
„Prekės, kurios geresnės, kaina ta pati. Kurios vaikiškos, jau 20 procentų nupigino, ar čia „Juodasis penktadienis“, pažiūrėkit pagal Valstijas kiek ten nuolaidų ir kiek čia.“
„Kartais būna biškį pakeltos kainos ir tipo nuolaida. Tai ne visada būna pilna nuolaida.“
Gyventojų žodžiuose tiesos daug. Vartotojų teisių apsaugos specialistai ragina gyventojus nepamesti galvos. Tarnyba per metus gauna apie 100 pranešimų dėl pirkėjų klaidinimo ar kitų pažeidimų.
„Jeigu yra nurodyta iki 50 procentų, tikrai nebus taip, kad visoms prekėms bus 50 procentų. Žodis iki įpareigoja verslininką bent 10 procentų prekių taikyti tą 50 procentų, kitos prekės gali turėti ir mažesnę nuolaidą“, – aiškina Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovė Milda Deimantė.
Specialistai vardina ir kitas gudrybes. Esą dažnai šalia prekių su nuolaida dedamos ir brangesnės labai panašios prekės. Prekybininkams įstatymai taip pat draudžia paskutinę akimirką iki išpardavimo dirbtinai pakelti kainą.
„Kaina turi būti taikoma mažiausia, kuriu galioja per 30 dienų iki tos akcijos. Tiesiog sukelti kainas ir padaryti didelę nuolaidą, tai būtų klaidinimas“, – sako M. Deimantė.
Visi šie galimi Civilinio kodekso, reklamos, vartotojų teisių apsaugos įstatymų pažeidimai užtraukia atsakomybę. Už vienus pažeidimus verslui gali tekti sumokėti baudą iki 5000 eurų, už kitus bauda gali siekti ir 100 tūkstančių eurų.
Tiesa, ne visada kaltas verslas. Esą žmonės dažnai susigundo pirkti netikrose internetinėse parduotuvėse arba prieš akcijas nepasidomi, kad išpardavimo metu galioja papildomos sąlygos, kai nuolaida nėra taikoma. Specialistai taip pat pataria gyventojams susiplanuoti visus pirkinius, nepirkti spontaniškai.
„Žmonės, kurie apsiperka šitų masinių išpardavimų metu, įskaitant ir „Juodąjį penktadienį“, jie, vis dėlto, nelabai planuoja pirkinius, tik 5 procentai patvirtino, kad savo pirkinius suplanuoja ir 53 procentai respondentų prisipažino, kad yra įsigiję tokių prekių, kurių nepanaudojo išvis nei karto“, – tvirtina „Swedbank“ finansų instituto ekspertė Justina Bagdanavičiūtė.
Dažną pirkėją po apsilankymo išpardavime užgraužia sąžinė: jis bando grąžinti prekę. Vartotojų teisių apsaugos tarnyba pranešimus su užklausomis apie prekių grąžinimą per metus skaičiuoja dešimtimis tūkstančių.