Senjorė Natalija vaistinėje šią savaitę išleido apie 100 eurų. Moteris mėnesiui nusipirko vaistų kraujospūdžiui reguliuoti ir kraujui skystinti. Senjorė piktinasi, kad jos vaistus Sveikatos apsaugos ministerija šiemet išbraukė iš kompensuojamųjų sąrašo, kitų pirkti nenori, tad tenka mokėti visą kainą.
„Išvis nieko gero, kainos sukilo, vaistai brangūs, kaip pragyventi?“ – sako senjorė Natalija.
O Vyriausybė toliau ieško būdų, kaip gyventojus suvilioti rinktis pigiausius vaistus ir rengiasi vėl keisti kompensuojamųjų vaistų tvarką. Tad vėl siūlo kompensuoti tik pigiausią kiekvienos veikliosios medžiagos kompensuojamąjį vaistą, o už kitus priemokas ketina padidinti. Kompensuojamųjų vaistų priemokų lubas ketina pakelti 25 procentais iki beveik šešių eurų už dėžutę.
„Vertiname ir bendrą infliaciją, ir bendrą kontekstą. Mūsų socialinių partnerių išsakytos pastabos dėl brangstančių logistikos grandinių, dėl brangstančio tiekimo. Natūralu, kad ir kitos priemonės, esančios mūsų pakete, skatina žengti šį žingsnį“, – teigia sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas.
Kad pacientai rinktųsi pigiausius medikamentus, vyriausybė ketina įvesti naujovę – kompensuojamųjų pigiausių vaistų priemokų krepšelį. Jo dydis – 45 eurai metams, kas reiškia, kad per metus pigiausių vaistų priemokoms išleidę 45 eurus, daugiau tais metais priemokų turėtumėte nebemokėti – jas žada kompensuoti valstybė.
„Vertinant visą modeliavimą ir žiūrint visą kontekstą, kiek pacientų yra, tai riba, nuo kurios prasideda daugiausia vaistų suvartojančių pacientų kiekis – 45 eurai. Tai paskatino dėti šitą kartelę“, – aiškino A. Pečkauskas.
Keisdami vaistų kompensavimo tvarką, valdantieji ruošiasi naikinti privilegiją gauti nemokamai visus kompensuojamuosius vaistus vyresniems nei 75-erių pacientams bei gaunantiems mažas pajamas – iki 267 eurų per mėnesį. Esą šie žmonės ėmė rinktis per daug brangiausių vaistų, taip tuštindami sveikatos draudimo fondą.
Išgirdę apie naują planą, kalbinti žmonės piktinasi, kad vyriausybė ruošiasi didinti priemokas, naikinti lengvatas nepasiturintiems ir senjorams, įvesti priemokų krepšelį, kuriame kaupsis tik mažiausios priemokos:
„Dabar kas? Špyga.“
„Pablogins padėtį, kuri buvo iki šiol. Iš varganos pensijos turės atseikėti eurų papildomai, kad gautų tinkamą vaistą.“
„Tas krepšelis – jei man netinka vaistai, kam reikalingas krepšelis?“
„Negerai, kodėl brangesnio nebekompensuoja? Baisiai taupo.“
„Pigiausi – tas pats, kaip nieko. Kodėl nekompensuoja tų, kuriuos naudoju, kurie padeda, o ne pigiausi?“
Naująjį vyriausybės projektą peikia ne tik opozicija, bet ir pacientų, vaistų gamintojų atstovai.
„Valdantieji sugriovė konkurencinį mechanizmą, kad gamintojai norėtų konkuruoti dėl kainos. Tą ir patys pripažino“, – tvirtina Seimo narys Aurelijus Veryga.
„Vėl verčia vartoti pigiausius vaistus, bet jei tau netinka, jie išbraukinėjami keliais centais brangesni vaistai, žmonės norėdami tinkamai ligą valdyti, bus priversti mokėti iš savo kišenės“, – sako pacientų organizacijų vadovė Vida Augustinienė.
„Problemos nespręs, apie 600 vaistų 2023 liepą nepateks į kainyną, reiškia pacientai turės vaistus pirkti pilną kaina, išlaidos didės, nebus pasiektas tikslas sumažinti paciento išlaidas, padidins ir PSDF išlaidas“, – teigia vaistų gamintojų asociacijos valdybos pirmininkas Darius Sinkevičius.
Vaistų kompensavimo naujovėmis Sveikatos apsaugos ministerija planuoja Privalomojo sveikatos draudimo fonde per metus sutaupyti apie 20 mln. eurų, tačiau pripažįsta, kad beveik pusę šios sumos – 9 mln. eurų teks pakloti kompensacijoms, kurios viršys priemokų krepšelį.
