Paskutinėje šiais metais Europos Vadovų Taryboje lyderiams šiaip ne taip pavyko susitarti dėl beveik dviejų trilijonų eurų ilgamečio Europos Sąjungos biudžeto ir Bendrijos ekonomikos gaivinimo plano po pandemijos. Pagalius į ratus šiam susitarimui nuo lapkričio kaišiojo Lenkija ir Vengrija, mat šalių finansavimą buvo rengiamasi susieti su teisinės valstybės principų laikymusi.
Varšuva ir Budapeštas, kaip vienos didžiausių Europos Sąjungos biudžeto pinigų gavėjų, tam priešinosi, nes baiminosi likti be pinigų – Briuselis abi šalis ne kartą kaltino varžant demokratines laisves. Visgi visos šalys pritarė Vokietijos pasiūlytam kompromisui, kuris finansavimo neįšaldo, bet jį nukelia, kol išsprendžiami visi teisiniai iššūkiai.
„Man labai palengvėjo, o nuo pečių nukrito didelė našta, kai sutarėme dėl biudžeto ir ekonomikos gaivinimo fondo. Dar turėsime susitarimą patvirtinti nacionaliniuose parlamentuose, bet didžiulis darbas jau padarytas“, – sako Vokietijos kanclerė Angela Merkel.
Tuo metu Prezidentas Gitanas Nausėda džiaugiasi, kad Bendrija pratęsė sankcijas Rusijai ir įtvirtino nuostatą dėl nesaugioje Astravo atominėje pagamintos elektros.
„Iš nesaugių atominių elektrinių, esančių mūsų pašoje, komercinė elektra negali patekti į ES rinką ir tai jau yra tikrai regioninis, svarbus ir principinis sprendimas dėl elektros energijos nepirkimo, kurį mums pavyko įtvirtinti tikrai aukšto lygio dokumente“, – pasakoja Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.
Po šio susitikimo aštrėja ir Europos Sąjungos santykiai su Turkija, mat Bendrijos lyderiai nusprendė nenusileisti Erdohano provokacijoms ir sankcijomis sureagavo į Turkijos vykdomą dujų žvalgybą Graikijos ir Kipro vandenyse. Turkija iškart pareiškė, kad Bendrijos numatytos sankcijos „šališkos ir neteisėtos“.
Be to, lyderiai sutarė per ateinančius dešimt metų taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis sumažinti 55 procentais.
