Jei labiausiai nuo dujų priklausomoms vakarų Europos valstybėms dujų tiesiog pritrūks, stos fabrikai, kitos šalys kaip Lietuva, nors dujų ir turės, už jas greičiausiai mokės didžiulę kainą, o dėl ekonomikos nuosmukio kentės visas senasis žemynas.
Vasaros gėrybių, uogų ir daržovių sostinės Kalvarijų turguje prisipirkę vilniečiai mintis apie žiemą ir artėjantį šildymo sezoną veja į šalį. Tiesa, dalis miestiečių jau susitaikė su aukštomis dujų kainomis, tikisi didelių sąskaitų už šildymą – planuoja taupyti:
„Daugiau atidedi lėšų tam dalykui ir šiek tiek lieka mažiau pramogoms ir kitoms išlaidoms.“
„Kol neatėjo tas laikas, dar negaliu planuoti. Turiu keturis vaikus, baisu darosi, nes ir juos reikia išlaikyti.“
„Mes visą laiką taupome ir dujas, ir elektrą, visą laiką. Nepaliekam įjungtų instrumentų.“
Taupyti planuoja ne tik gyventojai, bet ir visas senasis žemynas: Europos Komisija ragina valstybes ruoštis sunkiai žiemai.
„Rusija mus šantažuoja. Rusija energiją naudoja kaip ginklą. Kad išgyventumėme žiemą, jeigu rusiškų dujų tiekimas nutrūks, mums reikia taupyti dujas, kad užpildytumėme saugyklas greičiau. Mes prašome valstybių narių sumažinti dujų vartojimą 15 procentų. Svarbu, kad visos šalys narės prisidėtų tapydamos, kaupdamos ir būtų pasiruošusios dalintis dujomis, jei to reikėtų“, – kalba Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
„Kaitinant vasaros saulei, mes turime galvoti apie žiemą. Mes turime taupyti dujas dabar, kad namai būtų šilti ir pramonė veiktų, kai žiema ateis. Kai mes sakome „žiema ateina“, mes sakome, kad keičiasi sezonas, mes necituojame „Sostų karų“, – teigia Europos Komisijos viceprezidentas Frans Timmermans.
Europa nerimauja ne be reikalo. Vladimiras Putinas toliau grasina: kalba apie nesibaigiančius „Nord stream“ dujotiekio remontus. Negana to, Putinas Europos šalių norą atsisakyti rusiškų dujų ir pasikliauti atsinaujinančiais energijos šaltiniais palygino su parama „netradiciniams“ santykiams.
„Nežinau, ar verta gilintis į Europos šalių energetikos politikos detales, kurios nepaisė tradicinių energijos rūšių svarbos ir rėmėsi „netradicinėmis“. Jie yra puikūs ekspertai „netradicinių“ santykių srityje, todėl nusprendė pasikliauti ir „netradicinėmis“ energijos formomis. Saulės, vėjo energijos… Pasirodo: žiema buvo šalta, o vėjo nebuvo“, – kalba V. Putinas.
Kol kas Europos Komisija tik rekomenduoja visoms valstybėms nuo rugpjūčio pradžios iki kovo pabaigos sumažinti dujų vartojimą 15 procentų. Tačiau jei resursų žiemą pritrūks, rekomendacijos virs reikalavimais.
„Tas susimažinimas, kuris gali būti reikalavimas. Tai yra nenumatyto įvykio. Atsitikus nenumatytam įvykiui, ne šiaip bet kada, o kai yra kritinė situacija“, – teigia energetikos ministras Dainius Kreivys.
Pasak energetikos ministro, kol kas Europos Sąjungoje dar nėra iki galo apsispręsta, kas turėtų paskelbti kritinę situaciją: Europos komisija ar vadovų taryba. Tačiau jau dabar aišku, ko Lietuva turėtų atsisakyti, jei iš Rusijos į Europą nustotų tekėti dujos.
„Realiai Lietuva naudoja dujų 22 laivus. 15 procentų yra 3 laivai. Iš tų trijų laivų pusantro laivo yra Vilniaus šildymas, dujos. Mes jį keičiame į mazutą automatiškai jau mažėjimas yra“, – aiškina D. Kreivys.
Esant krizinei situacijai, dujų atsisakyti turėtų ne tik Vilniaus šilumos tinklai, bet ir Lietuvos pramonė. Dėl to politikų žvilgsniai krypsta į azoto trąšų ir pramoninių chemijos prekių gamintoją „Achemą“, kuriai pasak politikų gali tekti laikinai mažinti gamybą.
„40 procentų dujų poreikio Lietuvoje suvartoja „Achema“ ir čia aišku čia yra sunkiausias uždavinys, nes pagaminti trąšas be dujų yra neįmanoma“, – teigia Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius.
„Dujų vartojimo mažėjimas yra versle. Verslas pereina prie alternatyvių rūšių: biokuras, naftos dujos ir kiti šaltiniai. Lietuvai, tas 15-a procentų, mums net nereikės tos numatytos padėties. Automatiškai planuojame, kad dujų vartojimas Lietuvoje susitrauks“, – tvirtina D. Kreivys.
Europa jau dabar ragina valstybes mažinti kondicionierių naudojimą ir atėjus žiemai verslo centrus ar viešus pastatus kaitinti tik iki 19 laipsnių.
Šalti gali tekti vokiečiams, italams ir kitų Europos šalių gyventojams, kurių valstybės labiausiai priklausomos nuo rusiškų dujų. Jei rezervai išseks, stos dali gamybos, trauksis visos Europos ekonomika, gali pradėti trūkti dalies prekių, dar labiau išaugti kainos.
„Jeigu Vokietijos plieno yra sustabdomas dujų tiekimas kažkuriai metalurgijos bendrovei, tai nepagamina kažko metalurgijos įmonė, bet antrinis efektas, kad automobilių gamykla, kuri perka metalo lakštus negali pagaminti automobilių, nes tiesiog trūksta žaliavos. Tas ritasi per visas grandines“, – komentuoja SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas.
„Ten kokia stiklo pramonė, chemijos pramonė. Jeigu šita pramonė pradės bankrutuoti, užsidarinės, didės bedarbystė, didelis nuosmukis. Ekonomikos nuosmukis aišku atsilieps visai Europos sąjungai, mums tikrai“, – tikina Energetikos ekonomistas Vidmantas Jankauskas.
Iki rugsėjo pabaigos visos Europos sąjungos šalys narės, įskaitant ir Lietuvą turi išsamiai išdėstyti savo veiksmų planą, kaip sumažinti dujų vartojimą.
