Apie tai, ar Šiaurės Korėjos įsikišimas į karą Ukrainoje pakeistų situaciją fronte, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja ginkluotųjų pajėgų karininkas, pulkininkas Gintaras Ažubalis ir buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis.
Kaip Šiaurės Korėjai gali pasibaigti karių siuntimas į Rusiją? Ar Vakarai sureaguos?
A. Valionis: Jau yra girdėti spėjimai iš amerikiečių, kad įsijungdami į karą korėjiečiai peržengia raudonas linijas. Visi paišo tas raudonas linijas ir po to visi susėdę spėlioja, ką tai galėtų reikšti. Bet aiškus faktas, kad Putinui jų labai reikia. Jiems, galų gale, kariuomenė po Korėjos karo niekad nebuvo reikalinga, <...> daugiau rimčiau jie nekariavo. Taip, kad yra noras išbandyti, pasižiūrėti, kaip atrodo šiuolaikinis karas, arba tiems spec. padaliniams yra noras patikrinti savo kovines galias realiose karo sąlygose.
Ar mes einame prie vis didesnių vietinių konfliktų skirtingose pasaulio vietose ir amerikiečiai visiems padėti nebespės?
G. Ažubalis: Na, mes dabar jau turim tuos kelis nesilpnus konfliktus. Pirmą kartą po Antro pasaulinio turime karą savo pašonėje. <...> Beliko tik padegti Taivaną ir Amerikoje sukelti suirutę. Apie trečią pasalinį karą gal dar anksti kalbėti, bet padėtis jau dabar yra prasta. Ji tokia prasta, kad jau nebėra kur prasčiau.
Lietuva kitąmet bus šalis, kuri iš Baltijos šalių gynybai skirs mažiausiai lėšų. Kodėl mes skiriame mažiausiai?
A. Valionis: Mes galbūt ir nepagalvojome, per vėlai pradėjome. <... > Mes turėtume skirti kuo daugiau. <...> Man aišku viena, ką ir ekspertas Ažubalis sakė, kad mes toli gražu ne viską iš karto galime gauti ir tie pinigai turėtų atitinkamai ateiti žinant, ko mums reikia, ir tada skaičiuojam, kiek tai kainuoja ir per kiek laiko tai galim įsigyti. <...> Švedija, Suomija, Norvegija visai neseniai atsirado NATO ir tai iš esmės keičia ir mūsų geopolitinę situaciją. Ir užsienio politikos dalis turėtų labai aktyviai per diplomatiją ieškoti galimybių, ką mes kartu, kaip trys Baltijos Respublikos, saugumo prasme galėtume gauti. <...>
Mes turime atsisakyti to, kai metų metais gąsdiname europiečius, ES ir NATO narius, jog Rusai yra pavojingi, ir dabar visi pamatė, kad mes buvome teisūs. Bet kita vertus, mes buvom neteisūs, nes patys juos gąsdinom, bet patys netikėjom neskirdami reikiamai gynybai. Mes turim greitai nusipirkti bilietą į NATO – į NATO 5-ą straipsnį. Mūsų saugumas, mūsų gynybinės galios, sugebėjimas apsiginti ilgesnį laikotarpį bus garantija, kad NATO 5-as straipsnis įsigalios.
Kodėl mes saugumu rūpinamės mažiausiai? Ar politikai suvokia galimą grėsmę?
G. Ažubalis: Čia yra bandymas tikėtis kažkokio stebuklo. <...> Problema yra ta, kad mes esam tam tikroj duobėj, kurią patys sau mes visi kartu susikūrėme. Ir mes neinvestavome nė ceno rimtai žiūrint į kariuomenę, ir dabar išėjome į tą baisų karą Europoje, atvirai sakykim: nepasirengę būtent tokiam karui, nes mes kažko tikėjomės gero iš Rusijos, mes ruošėmės ir puikiai kariavom ekspedicinius karus, bandydami užtikrinti taiką pasaulyje, bet išėjome į plataus masto galimą karą patys ant savo sienos. Ir išėjome nepasirengę. Dabar problema yra ta, kad mums reikia visko, daug, ir dabar pat.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.
.jpg)
išsigimėlių ir gyventojų kuriems nerūpi kas patenka į valdžią ir ką daro valdžia.
