Ar krizė jau priešakyje? Ekonomistas atskleidė, kas laukia šį rudenį

Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Pramoninkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius ir ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Pone Mačiuli, buvo kalbų pavasarį ir dar praeitų metų pabaigoje, kad ateina tas nuosmukis. Kol kas kažkokio tokio didesnio nuosmukio patys, atrodo, labai nejaučiame Lietuvoje. Ar rudenį mes jį pajusime, o gal nieko ir nebus?

TAIP PAT SKAITYKITE:

Vieni džiaugsis pakilimu, kitiems gresia krizė? Ekonomistai įspėja dėl ateities

DIENOS PJŪVIS. Tyla prieš audrą – kokios rudens ekonominės prognozės?

Atlyginimai Lietuvoje kyla, o kainos – mažėja: vardija, kas tai labiausiai jaučia

N. Mačiulis: Apie prognozes, kad didelę infliaciją ir augančias palūkanų normas pakeis ekonominis nuosmukis, pirmą kartą pradėjome kalbėti praėjusiųjų metų vasarą ir tai tapo realybe. Lietuva buvo recesijoje pusmetį, praėjusiųjų metų ketvirtą ketvirtį, šių metų pirmą ketvirtį Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) mažėjo, pramonės apimtys yra nukritusios maždaug dešimtadaliu nuo piko, mažmeninė prekyba taip pat šiemet nedidėja.

Tiesa, yra įvairiausių skirtumų, jei žiūrėtume pagal skirtingus sektorius, tai tam tikro šoko kai kurie sektoriai patyrė. Pavyzdžiui, žiūrint į nekilnojamojo turto gyvenamosios paskirties būsto sandorių skaičių, tai jis yra dabar nukritęs į 2018 m. lygį. Na, negalime sakyti, kad nieko neįvyko Lietuvoje.

Visi šiek tiek nusiramino dėl antro ketvirčio labai gerų BVP duomenų. Jei pasižiūrėtume giliau, kas tą lėmė, tai matome, kad buvo milžiniškos valstybės investicijos į inžinerinius tinklus – kelius, tiltus, energetikos infrastruktūrą. Viskas yra labai gerai, bet niekur nedingo privataus sektoriaus problemos, ypač kai kurių pramonės įmonių. Matome, kad liepos duomenys jau rodo, kad pradėjo mažėti mažmeninės prekybos apyvarta restoranuose – jau per brangu. 

Prieš kelis mėnesius kalbėjome, kad Vilniaus restoranai šito nejaučia.

N. Mačiulis: Taip, dabar pirmas mėnuo, kai po ilgos pertraukos krito. Atrodytų, vasaros mėnesiai yra tie, kai būna didžiausias turistų srautas ir padidėja vartotojiškumas, bet matome, kad neigiamos tendencijos palietė ir šį sektorių.

Aišku, kad kol kas nieko dramatiško nebuvo, nedarbo lygis išliko mažas, atlyginimai toliau didėja. Žiūrint į ateitį, tai yra tikrai labai tirštas rūkas, daug neapibrėžtumo, susijusio su tuo, kokioje būklėje yra Vokietijos ekonomika. Aš manau, kad ji yra gana prastoje būklėje, ką rodo įvairūs išankstiniai indikatoriai.

Kinijos nekilnojamojo turto krizė, pasitikėjimo krizė dar tiktai įsibėgėja. Kažin, ar Kinijos komunistų partija suvaldys šią krizę taip, kaip tą sugebėdavo padaryti praeityje.

Viso pasaulio ekonomiką kol kas galima sakyti, kad palaikė Jungtinių Amerikos Valstijų ekonomikos gera būklė, toliau sparčiai auga BVP. Bet irgi – dėl didžiulio fiskalinio skatinimo, biudžeto deficitas 6–7 proc. BVP. Be to, per pandemiją gyventojų sukaupti rezervai, kurie labai smarkiai sumažėjo per pastaruosius 6 mėnesius.

Tai va, visi veiksniai, žiūrint į pagrindines eksporto rinkas, į didžiausias pasaulio ekonomikas rodo, kad tikrai negalime sakyti, jog atėjo recesija ir baigėsi, viskas, jau pabaiga. Aš manau, kad mes dar matysime tų linksmųjų kalnelių, svyravimų, kurie nebūtinai bus labai linksmi, bent jau kai kuriems sektoriams.

Na, o verslas mato, kaip viskas vyksta, nelaukiant kažkokio praeities rezultato. Gerbiamas Vidmantai, ar Lietuvos pramonė po truputėlį stoja?

V. Janulevičius: Aš manau, kad tos apsukos mažėja. Gerai, kad kai kuriuose sektoriuose jos stabilizavosi. Mes turėjome gana ženklų kritimą, vos ne gerą dviženklį kritimą su baldų, medienos ir popieriaus klausimais. Šiandien tas kritimas tikrai sustojo ir tikimės naujų investicijų, kurios buvo planuotos prieš 2–4 metus, bet yra įgyvendinamos tik dabar. Kad ir Naujojoje Akmenėje yra  statomos naujos gamyklos, tai bus naujų darbo vietų. Manau, kad tas sektorius jau turėtų po truputį atsitiesti.

O apdirbamoji gamyba – deja, turi tokius skaičius, kurie eina žemyn. Nėra labai drastiško kritimo, sandėlių kiekis auga, pagamintos produkcijos kiekis taip pat auga. Jeigu praeitais metais į ateitį žiūrėjome labai linksmai, nes užsakymų turėjome metams į priekį, tai dabar turime tik dviems mėnesiams į priekį. Tas nestabilumas sukuria tam tikrą rezervuotumą. Dėl to mes matome ir darbuotojų atleidimus, ir brangstančius atlyginimus. <...>

Visi šie veiksniai sukelia neapibrėžtumą ir pas mus pagrindinės eksporto rinkos, panašu, kad stoja. Ir ta pati Skandinavija, Švedija turėjo didelį susitraukimą, Vokietijos ekonomika eina žemyn. Matome, kad net tas sektorius, kuris iki šiol traukė inžinerines pramones arba automobilių pramones, paskutinis ketvirtis parodė, jog ir šis sektorius pradėjo trauktis. Užsakymų mažėja, paklausa mažėja, o tai automatiškai atsiliepia mums, eksportuojančiai ekonomikai. Tai kol kas matome tokį nusėdimą. To pavadinti didele krize, kad čia mirštame ir žlungame, kaip 2008–2009 metais, negalime. Bet turbūt turėsime susitraukimą, kuris gali didėti nuo to dešimtadalio iki 12–14 proc.

Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.