Žvilgsnis į tai, kaip britai vertina savo pragyvenimo lygį.
„Kelias pastarąsias savaites maistui tegalėjau išleisti tik po £31 svarą. Prekybos centrų įprasti kukurūzų dribsniai ir kava tapo mano pusryčiais, paties ruoštus sumuštinius su kumpiu valgiau pietums, vakarienė – savaitės pradžioje gamintas čili ir pirktos šaldytos picos.
Švieži vaisiai, užkandžiai ir popietinė kava buvo išbraukti iš mano meniu. Norėdamas būti tikras, kad nepritrūksiu maisto, pirmą kartą savo gyvenime pradėjau skaičiuoti, kiek riekučių sudaro duonos kepalą.
Mano savaitės pragyvenimo lėšos eksperimento metu buvo £175. Pagal Giselle Cory, “Resolution foundation” darbuotoją, tokia yra kai kurių, žemesnio sluoksnio JK mažai ar vidutiniškai uždirbančių asmenų pajamų riba, apimanti 11 milijonų JK suaugusiųjų.
Praeitą šeštadienio rytą 175 svarų biudžeto suma atrodė visai neblogai. Bet po išlaidų nuomai; mokesčiams, elektros energijos ir vandens sąskaitoms; TV, interneto ir mobiliojo telefono mokesčiams; transporto išlaidoms (visiems mokesčiams, kuriuos 2013 metais Britanijoje gyvenantis asmuo turėtų mokėti), man liko tik £31.
Kai kiekvieną dieną nuo autobusų stotelės žingsniuodavau (metro negalėjau sau leisti) į “Independents” biurą Kensingtone, praeidavau kai kuriuos pačius brangiausius pastatus ir tikrai puikius restoranus. Negalėjau sau leisti peržiūrėti meniu net užkandžių. Sunku buvo galvoti, kad viduje esantys žmonės vienam patiekalui galėjo išleisti daugiau, nei aš visos savaitės maistui.
Žinoma, nėra nieko keisto, kad, šiomis dienomis, Britanijoje vieni tam tikrą pinigų sumą bereikšmiškai išleidžia, kai kitiems jos užtenka apsiginti nuo bado – bet dar niekada tai neatrodė taip nesąžininga.
Trys dalykai apkartino mano savaitę. Visų pirma, nesusitikimas mieste su draugais ir šeima varo į depresiją. Dėl blogo oro dvejojau dėl apsilankymo savo brolienės gimtadienyje. Kai apsisprendžiau teigiamai, supratau, kad dėl kelionės metro ir bokalo alaus vėliau turėčiau pasitenkinti mažesniu maisto kiekiu. Dėl šitokio savo išankstinio išlaidumo turėčiau atsisakyti penktadienio pietų.
Antra, visos savaitės prastos kokybės maistas paverčia pavargusiu, irzliu ir, taip, alkanu.
Trečia, ir blogiausia, turėjau susiprasti, kad netikėtos išlaidos – pavyzdžiui, banko sąskaita – priremtų mane prie sienos ir aš nebegalėčiau sau leisti maisto išvis.
Šiandien aš laimingas, kad pabudęs galiu išnaudoti visą savo algą. Bet milijonams JK asmenų problema, su kuria aš susidūriau šią savaitę, ir baimė, kad paprastas aplinkybių pakitimas gali juos palikti visiškai be maisto, yra pastovi.
Jei turėčiau vaikų, šito eksperimento nebūčiau ėmesis net savaitei. Tūkstančiai tėvų neturi tokio pasirinkimo.
Prieš savaitę Konservatorių narys iš York pareiškė, kad JK niekas nebadauja. Pagal praeitos savaitės rezultatus, jis klysta. Ne dėl to, kad eksperimento metu naudojamos pajamos privedė prie bado ribos, bet todėl, kad tiems, kurie turi išgyventi su tokiomos nesaugiomis lėšomis, nereikia daug, kad būtų priremti prie sienos.
“Daugelis žmonių, gyvenančių ties skurdo riba, išgyvena, tačiau bet kada gali užklupti krizė”, teigia Molly Hodson, dirbanti “Trussel Trust” labdaroje, kurios 298 maisto bankų tinklas nuo balandžio mėnesio išdalijo daugiau nei 209,000 maisto paketų.
“Tarkim, savaitę neinate į darbą ir už tai gaunate tik ligos pašalpą (statutory sick pay), arba sugenda jūsų mašina, dėl to negalite atvykti į darbą ir jus atleidžia. Tada krizė tampa katastrofa. Netgi toks paprastas dalykas kaip šaltas oras: daugelis mažai uždirbančių asmenų turi elektros ir dujų skaitliukus. Kai tik lauke laikosi šaltis žmonės turi rinktis tarp valgymo ir namų šildymo”.
Maisto bankai nėra sukurti tiems, kurie užsimano sutaupyti šiek tiek pensų savaitės maistui – tai krizės centrai. Kad gautumėte įprastą trijų patiekalų maisto davinį, turite būti paskirtas profesionalų: socialinių darbuotojų, seselių, daktarų, skolų patarėjų ar netgi policijos pareigūnų. Tūkstančiai besikreipiančiųjų prašymų yra patvirtinami Britanijos augančio skurdo krizių pareigūnų.
Savaitei besibaigiant, besilankydamas vietiniame maisto banke, “Visų tautų bažnyčioje” Claphame, akis į akį susidūriau su vargstančiais žmonėmis.
Vakar pasirodė daugiau nei tuzinas žmonių, belaikančių kvitus rankose. Vienas pirmųjų buvo 34-erių metų Pedras (tai, žinoma, nėra jo tikrasis vardas, bet, dėl suprantamų priežasčių, jis norėjo likti anonimu). Jo savaitės būsto pašalpa ir pašalpa nepakankamai uždirbantiems sudarė £157. £80 bauda, gauta iš “Londono transporto” už pamestą kelionės kortelę, privertė prieiti liepto kraštą. “Turėjau pasirinkti: sumokėti baudą arba pirkti maistą” – pasakojo jis.
Kalbos maisto centre sukosi apie artėjantį pašalpų apkarpymą. Nuo šių metų, metinės išmokos sumažės iki 1 procento – realus sumažinimas, atsižvelgiant į esamą infliacijos lygį. Fiskalinių tyrimų institutas prognozuoja, kad 2.5 milijono šeimų pajamos 2015 – 2016 metais sumažės £215, £4.13 į savaitę.
Atrodo nedaug, bet daugeliui ši suma atitinka vienai dienai maistui skiriamą pinigų sumą. Šie dalykai jau pradeda kandžiotis.
Dvi savaitės iki Kalėdų, 2011-ais metais, “Trussel Trust” išdalino 8, 500 pagalbos paketų. Šiais metais – 27,000. Dėl ties 3 procentais įstrigusia infliacija, viršijančia išmokų padidėjimą, ir dėl šiais metais artėjančių pašalpų apkarpymo, situacija gali labai pablogėti, jei nebus imtasi jokių veiksmų.
Viena vakar apsilankiusi moteris augina dviejų mėnesių dvynukus. Į maisto banką ji buvo nukreipta vaikų centro. Pirmą kartą atvykusi ji net neavėjo batų.
Staiga viena gąsdinanti paprastų kukurūzų dribsnių ir šaldytų picų savaitė tapo gana apgailėtinu bandymu įsivaizduoti, kas iš tikrųjų yra skurdas.
Konservatorių nariai gali neigti, kiek tik nori – bet JK žmonės iš tikrųjų badauja.
Disponuojamos pajamos: gyvenimas ant bedugnės krašto
Charlio savaitės pajamos, paremtos pagal žemesnio sluoksnio, vienišų, mažas arba vidutiniškas pajamas JK gaunančių vyrų grupės pajamas.
Alga: £111.42 (18 valandų per savaitę, gaunant valandinį minimalų £6.19 atlyginimą)
Būsto pašalpa: £58.87
Pašalpa komunaliniams mokesčiams: £5.36
Negaunant pašalpos mažai valandų išdirbantiems, nepakankamai uždirbantiems, taip pat negaunant nematerialinių pašalpų ar bedarbio pašalpos.
Galutinė suma: £175.65
*Būsto pašalpa, pašalpa komunaliniams mokesčiams, nuoma ir komunaliniai mokesčiai pritaikyti, norint atkreipti dėmesį į aukštas nuomos kainas Londone
Šaltinis: “The resolution foundation”
Žurnalisto Charlio savaitės biudžetas
Šeštadienis
Iš £175 sumos, paskirsčius ją nuomai (£100.50), dujoms ir elektrai (£7.10), vandeniui (£1.98), TV licencijai (£5.60), internetui (£2.24), telefonui (£6.50) ir transportui (£20), savaitei liko £31.08. Už pieną, kavą, pjaustytus pomidorus, svogūną, morką ir virtą šoninę sumokėjau £4.78. Iššvaisčiau £4.20 metro praleisti vakarui mieste (sugebėjau išprašyti bokalą alaus).
Sekmadienis
Liko £22.10. Pietums valgiau makaronų likučius, o vakarienei – picą už £2.50. Turėjau užsišaldęs. Duona ir kumpis sumuštiniams savaitei kainavo £3.60.
Pirmadienis
Liko £16. “Sainsburio” parduotuvės minkštos bandelės, kurias valgydavau pusryčiams, pasibaigė.
Per paskutinį savo apsipirkimą išleidau £5.77, pirkau produktus čili, kurio užteks trims dienoms, taip pat paprastų kukurūzų dribsnių.
Antradienis
Likutis – £10.23. Maisto nepirkau, tačiau £4.40 išleidau metro važiuodamas susitikti su draugais. Jie nupirko man bokalą alaus.
Trečiadienis
Liko £5.83. Niekam neišleidau pinigų, tačiau baigėsi čili.
Ketvirtadienis
Jaučiuosi tikrai alkanas, bet mintis, apie dar vieną sumuštinį su kumpiu, supykina. £2.20 – šaldytai picai. Pasibaigė duona ir kumpis.
Penktadienis
Nusprendžiau praleisti pietus ir nusipirkti padorią vakarienę už £3.63. Nekantrauju sulaukti šeštadienio!”
