Žemės rinkoje didėja įtampa

Šiau­lių ra­jo­ne suak­ty­vė­jo že­mės pir­kė­jai, nors lais­vos vals­ty­bi­nės že­mės be­veik ne­li­kę. Už hek­ta­rą jau pa­siū­lo­ma ir 10 tūks­tan­čių li­tų. Že­mę su­pir­ki­nė­ja ke­li stam­būs že­mės mag­na­tai, sa­vo val­das skai­čiuo­jan­tys de­šim­ti­mis tūks­tan­čių hek­ta­rų. Ūki­nin­kai, ku­rie dir­ba že­mę ne­su­da­rę vals­ty­bi­nės že­mės nuo­mos su­tar­čių, jau įsi­ti­ki­no: že­mę iš jų pa­no­sės pa­sii­ma ki­ti.

Nu­ken­čia dir­ban­tys be su­tar­čių

Že­mę su­pir­ki­nė­ja ke­li stam­būs že­mės mag­na­tai, sa­vo val­das skai­čiuo­jan­tys de­šim­ti­mis tūks­tan­čių hek­ta­rų.

Prie­žas­čių pirk­ti že­mę ir stam­bin­ti ūkius žem­dir­biams yra ne­ma­žai: pa­ki­lo par­duo­da­mų rap­sų ir grū­dų kai­nos, jau ži­no­ma, kad iš­mo­kos už pa­sė­lius ir­gi di­dės.

Ne vi­si vi­du­ti­niai ir smul­kūs ūki­nin­kai pa­si­ra­šė su­tar­tis dėl vals­ty­bi­nės že­mės nuo­mos. Na­cio­na­li­nės že­mės tar­ny­bos in­for­ma­ci­nė­je duo­me­nų ba­zė­je to­kie skly­pai ro­do­mi kaip lais­vi, to­dėl su­tar­tis su­da­rę ūki­nin­kai nu­švil­pia skly­pus iš juos įdir­bu­sių žem­dir­bių pa­no­sės.

„Lais­vus skly­pus įdir­bę, krū­mus iš­ro­vę ūki­nin­kai jau­čia­si nu­skriaus­ti, nes pa­ty­rė nuo­sto­lių“, – „Šiau­lių kraš­tui“ sa­kė Šiau­lių ra­jo­no me­ro pa­va­duo­to­jas An­ta­nas Be­za­ras, ku­ris ir pa­ts lais­va­lai­kiu ūki­nin­kau­ja.

Toks el­ge­sys ne­lai­ko­mas su­kčia­vi­mu, bet yra ne­gra­žus, ma­no A. Be­za­ras. Su­da­riu­sie­ji ofi­cia­lias nuo­mos su­tar­tis ke­ti­na pa­si­nau­do­ti pir­mu­mo tei­se tą lais­vą vals­ty­bi­nę že­mę nu­si­pirk­ti.

„Ju­ri­diš­kai mū­sų duo­me­nų ba­zė Šiau­lių ra­jo­ne ro­do 2533, 95 hek­ta­ro lais­vos vals­ty­bi­nės že­mės ūkio naud­me­nų, bet fak­tiš­kai iš jų be­veik 2000 hek­ta­rų leis­ta nau­do­ti žmo­nėms“,– tvir­ti­no Na­cio­na­li­nės že­mės tar­ny­bos Šiau­lių sky­riaus ve­dė­jo pa­va­duo­to­jas Zig­mas Dran­gi­nis.

Šei­mos ūkiai nyks­ta

„Ūki­nin­kams sa­kiau, kad įsi­gy­tų že­mės. Gir­di­me, kas de­da­si ki­tuo­se ra­jo­nuo­se, į ku­riuos ko­ją įkė­lė už­sie­nie­čiai. Kai pir­kė­jų de­le­ga­ci­jos at­va­žiuo­da­vo į Šiau­lių ra­jo­ną, pa­ro­dy­da­vo­me pa­čias ne­tin­ka­miau­sias že­mes, taip už­sie­nie­čių in­va­zi­jos ir pa­vy­ko iš­veng­ti“, – šyp­so­jo­si pri­si­mi­nęs A. Be­za­ras.

„Bet ne­nor­ma­lu, kad vi­sa Šiau­lių ra­jo­no pri­va­ti že­mė at­si­dū­rė vos ke­lių stam­bių žem­val­džių ran­ko­se, ku­rie įsi­gy­tos že­mės hek­ta­rus skai­čiuo­ja jau ne šim­tais, o tūks­tan­čiais“, – ak­cen­ta­vo A. Be­za­ras.

Stam­bie­ji su­pir­kė­jai dėl že­mės var­žo­si tar­pu­sa­vy­je. Di­des­nių skly­pų ne­ra­dę, tai­ko­si ir į va­di­na­muo­sius tri­hek­ta­ri­nin­kus, ku­riems be tech­ni­kos že­mę įdirb­ti ne­leng­va.

„Iš­lie­ka pa­vo­jus, kad stam­bie­ji žem­val­džiai, su­lau­kę mo­men­to pa­tys per­par­duos že­mę už­sie­nie­čiams, nes šių ma­ži ūke­liai ne­do­mi­na“, – pro­gno­zuo­ja A. Be­za­ras. Jo nuo­mo­ne, tik šei­mos ūkiai pa­dė­tų sau­go­ti se­ną­sias ver­ty­bes, nes šian­dien kai­muo­se au­ga nau­jos iš­lai­ky­ti­nių kar­tos.

„Kai­me nei bul­vių, nei svo­gū­nų, nei par­šiu­ko ne­no­ri­ma au­gin­ti, že­mė ap­leis­ta, net ma­žiau­sio ga­ba­lė­lio neiš­dir­ba – ne­va neap­si­mo­ka“, – ste­bė­jo­si pa­šne­ko­vas.

No­rė­tų dau­giau že­mės

„Lais­vos vals­ty­bi­nės že­mės ne­bė­ra – vi­sur užim­ta. Da­bar vyks­ta san­do­riai su pri­va­čiais sa­vi­nin­kais. Iš tų, ku­rie no­ri par­duo­ti, nu­per­kam, o ku­rie no­ri nuo­mo­ti – nuo­mo­jam“, – „Šiau­lių kraš­tui“ pa­tvir­ti­no Kur­šė­nų že­mės ūkio bend­ro­vės pir­mi­nin­kas Vi­tol­das Pra­nas Zo­vė.

Bend­ro­vei že­mė gy­vy­biš­kai rei­ka­lin­ga – lai­ko­miems pust­re­čio tūks­tan­čio gal­vi­jų bū­ti­ni di­džiu­liai pa­ša­rų kie­kiai.

Kur­šė­nų ŽŪB dir­ba 147 dar­buo­to­jai, nes gy­vu­li­nin­kys­tė im­li dar­bo jėgai.

„Dir­bam 4000 hek­ta­rų, bet su di­džiau­siu ma­lo­nu­mu dirb­tu­mėm di­des­nius plo­tus, bet ne­la­bai yra kur plės­tis. Mes ne­kon­ku­ruo­jam nė su vie­nu sa­vo kai­my­nu. Esam taip su­ta­rę“, – sa­kė pir­mi­nin­kas.

Kai­na pri­klau­so nuo ba­lo ir vie­tos

„Te­ko gir­dė­ti, kad su­pir­kė­jai už hek­ta­rą že­mės ūkio pa­skir­ties že­mės ir po 10 tūks­tan­čių li­tų siū­lo, bet pra­sto­se vie­to­se ir už ke­tu­ris tūks­tan­čius ga­li­ma nu­pirk­ti. Že­mės kai­na pri­klau­so nuo jos vie­tos ir na­šu­mo ba­lo“, – „Šiau­lių kraš­tui“ sa­kė Rai­mun­das Juk­ne­vi­čius, Šiau­lių kraš­to ūki­nin­kų są­jun­gos pir­mi­nin­kas.

Pa­vyz­džiui, prie Šiau­lių mies­to, kai skly­pas pa­ten­ka į po­ten­cia­liai už­sta­to­mą zo­ną, že­mės kai­na sie­kia nuo 20 tūks­tan­čių li­tų už hek­ta­rą.

Paš­ne­ko­vas ne­slė­pė, kad eg­zis­tuo­ja „ber­niu­kai“, ku­rie su­pir­ki­nė­ja že­mę, siek­da­mi pa­si­pel­ny­ti. Ši ten­den­ci­ja ypač ryš­ki bu­vo že­mės kai­nų ki­li­mo me­tais. Pats R. Juk­ne­vi­čius pra­ra­do penk­ta­da­lį dir­ba­mos nuo­mo­ja­mos že­mės.

Be že­mės ūki­nin­kau­ti neį­ma­no­ma, to­dėl žem­dir­biams pa­ta­ria­ma nein­ves­tuo­ti vi­sų pi­ni­gų į tech­ni­ką, bet da­lį pa­si­lik­ti že­mei pirk­ti.

„Že­mė – pa­grin­di­nė ūki­nin­ko dar­bo prie­mo­nė. Jei­gu su­ge­bi su­pirk­ti vi­są že­mę, ku­rią dir­bi, ta­vo ūkis yra per­spek­ty­vus, o in­ves­ti­ci­jos – il­ga­lai­kės. Be že­mės nei pa­sta­tai, nei kom­bai­nai jo­kios nau­dos ne­duos“, – tvir­ti­no ra­jo­no ūki­nin­kų są­jun­gos pir­mi­nin­kas.

Drau­di­mai apei­na­mi

Pa­gal įsta­ty­mą ju­ri­di­nis as­muo ne­ga­li tu­rė­ti dau­giau kaip 500 hek­ta­rų, o fi­zi­nis – ne dau­giau kaip 300 hek­ta­rų. Bet drau­di­mai apei­na­mi – per­ka­ma šei­mos na­rių var­du. Ki­tas me­cha­niz­mas: lie­tu­vis pa­si­sko­li­na iš už­sie­nie­čio pi­ni­gų, o už­sta­tas bū­na že­mė.

R. Juk­ne­vi­čiaus ži­nio­mis, Kar­baus­kiams Šiau­lių ra­jo­ne pri­ski­ria­ma apie 30 tūks­tan­čių hek­ta­rų, val­do­mų per ūkius, įmo­nes, „Ag­ro­kon­cer­ną“. „Klau­so ūkis“ val­do apie 4000 hek­ta­rų. Ak­ty­vūs že­mės rin­ko­je AB „Li­nas Ag­ro Group“ ir AB „Ag­ro­will Group“.

Pa­vo­jai

Pa­ties R. Juk­ne­vi­čiaus ūky­je dek­la­ruo­ta apie 130 hek­ta­rų. Kad ūkis bū­tų per­spek­ty­vus, rei­kė­tų apie 200 hek­ta­rų. Toks lai­ko­mas ra­cio­na­liu šei­mos ūkiu, toks yra nu­ma­ty­tas įsta­ty­me.

„Vis dėl­to vi­du­ti­nis ūkis lie­ka pa­žei­džia­mas. Jei­gu atei­na la­bai stam­bus ka­pi­ta­las, ku­ris su­pir­ki­nė­ja ap­lin­ki­nes te­ri­to­ri­jas, ga­li tek­ti su­si­rink­ti žais­lus ir ei­ti iš tos smė­lio dė­žės. Stam­bio­jo tiks­las, grei­čiau­siai, yra pa­lai­ky­ti že­mę iki ge­res­nių lai­kų ir po to la­bai pel­nin­gai par­duo­ti“, – svars­tė pa­šne­ko­vas.

Ar­tė­jant rin­ki­mams pa­si­girs­ta siū­ly­mų, kad že­mės ne­bū­tų ga­li­ma par­duo­ti bet kam – tik bend­raturčiui ar vals­ty­bi­nei ins­ti­tu­ci­jai Že­mės fon­dui. Ta­da vals­ty­bė kont­ro­liuo­tų že­mės rin­ką.

„Ne­ge­rai, nes at­si­ras­tų pla­ti ter­pė ko­rup­ci­jai. Ži­nom, kaip ne­skaid­riai vy­ko že­mės grą­ži­ni­mas, kiek bu­vo pro­ble­mų su že­mėt­var­kos tar­ny­bo­mis, ku­rios tę­sia­si iki šiol. Abe­jo­ju, ar nau­jo­ji sis­te­ma ap­skri­tai veik­tų, ar dar la­biau ne­komp­li­kuo­tų si­tua­ci­jos. Be to, bran­giai kai­nuo­tų“, – abe­jo­jo R. Juk­ne­vi­čius. Ki­ta ver­tus, si­tua­ci­ja, kai že­mę val­do ke­li stam­būs sa­vi­nin­kai, jo nuo­mo­ne, ga­li kel­ti pa­vo­jų na­cio­na­li­niam sau­gu­mui.