Tiek Europos, tiek Lietuvos žalieji, kol kas dar tik besiburiantys į politinę jėgą, ragina vietoj atominės energetikos rinktis atsinaujinančią. Tuo tarpu Europos Sąjungos pareigūnai pripažįsta, kad Europai visai atsisakyti atominės energetikos dar anksti.
„Aš negaliu nepastebėti Baltijos regione susidariusios padėties, susijusios su atominiu Renesansu, tai yra su bandymais statyti naujus atominius objektus. Klostosi unikali situacija, kai labai arti teritoriniu požiūriu planuojamos trijų naujų elektros jėgainių statybos. Dar vienas unikalus momentas visame tame yra tas, kad tai ketinančios padaryti trys šalys yra skirtingos ir politiškai. Lietuva yra Europos Sąjungos narė, demokratinė valstybė, Baltarusija, kuri, kaip aš pasakyčiau, – su beveik totalitariniu režimu, ir Rusija – kaip šios šalies pilietis galiu nuoširdžiai pasakyti, kad aš jos režimą laikau autoritariniu. Mums, kaip žaliesiems tokia situacija atrodo neleistina“, – sakė Europos žaliąsias partijas vienijančio aljanso atstovas Aleksejus Kozlovas ketvirtadienį per spaudos konferenciją Eltoje.
Europos žaliųjų atstovas prisiminė pasaulio jau išmoktas pamokas – ne tik plačiai žinomą Černobylio avariją, bet 1957 metais įvykusią katastrofą „Majako“ gamykloje, Rusijoje, kurios mastai ir priežastys iki šiol nėra iki galo įvardintos. „Dėl to mes Čeliabinsko apskrityje turime labiausiai pasaulyje užterštą Karačajaus ežerą, kuris yra nykus simbolis neapgalvoto elgesio su gamta. Tai yra Baikalo antipodas, nes net pakrantėje nėra saugu, jau nekalbant apie jo vandens naudojimą“, – kalbėjo A. Kozlovas.
Lietuvos žaliųjų sąjūdžio partijos iniciatyvinės grupės narys Saulius Vytas Pikšrys tikino, kad net ir pačių moderniausių atominių elektrinių visiškai saugiomis laikyti negalima.
„Atominės elektrinės, kokios jos bebūtų, nėra saugios, nors atominės energetikos specialistai sako, kad jos yra labai modernios: „trečia plius karta“. Vieno aplinkos instituto mokslininkai, išnagrinėję trečios ir trečios plius kartos privalumus, teigia, kad saugumo požiūriu ten nieko naujo nėra“, – sakė S. V. Pikšrys.
Kaip šią savaitę per Briuselyje vykusią konferenciją sakė Europos Komisijos Energetikos generalinio direktorato Komunikacijos ir tarpinstitucinių ryšių padalinio vadovas Žilis Gantelė (Gilles Gantelet), atominės energetikos tema mitų turi visos suinteresuotos pusės. Europos Sąjungai yra svarbu, kad čia galiotų aukščiausi saugumo standartai, jau yra priimta Branduolinio saugumo direktyva, kitą savaitę ketinama pristatyti direktyvos dėl branduolinių atliekų ir panaudoto kuro saugojimo projektą. Kaip skelbia „EUobserver“, atliekas bus siūloma laidoti giliai po žeme.
„Mums tebereikia branduolinės energetikos. Šiame etape mes negalime atsijungti nuo atominės energetikos be įtakos produktyvumui ir kt. Tačiau tai nereiškia, kad mes neturime laikyti prioritetu atsinaujinančios energetikos“, – sakė Ž. Gantelė.
Būtent atsinaujinančios, aplinkai draugiškos energetikos vystymo potencialą ir akcentuoja žalieji. Jie tikina, kad šia linkme žengia ir Vakarų Europa. Esą tik Prancūzija yra tvirtai pasiryžusi toliau plėtoti atominę energetiką. Nors ir plačiai nuskambėjo Vokietijos sprendimas pratęsti atominių elektrinių darbą.
„Taip, Vokietijoje buvo priimtas sprendimas pratęsti branduolinių elektrinių darbą, bet tik iki tol, kol atsinaujinanti energetika galės pakeisti branduolinę energetiką, ir tai buvo patvirtinta netgi kanclerės Angelos Merkel spaudos konferencijos metu“, – akcentavo Lietuvos žaliųjų atstovas.
Jis priminė, kad ir Švedija, ir net ne branduolinė valstybė Danija ketina visai atsisakyti priklausomybės nuo iškastinio kuro ir visiškai pereiti prie atsinaujinančios energetikos.
„Prancūzija yra vienintelė branduolinę energetiką vystanti šalis Europos Sąjungoje, nes kitos mėgina išeikvoti esančius resursus ir jų atsisakyti. Prancūzijos pramonės pagrindą sudaro atominė energetika. Ten yra tokios firmos kaip „Areva“, kurios ir yra didžiausi lobistai, nes jų verslas yra statyti atomines elektrines. Europoje jie rado vienus, tai yra suomius, kurie dabar net pristabdę yra Olkiluoto trečiojo bloko statybą, nes ji lydima skandalų – kaina vos ne patrigubėjo nuo sutartinės, vėluojama daugiau nei dvejus metus, užtai parlamentarai nevykdo reikalavimų savo rinkėjams. Bulgarijoje, Belene, buvo pradėta statyti atominė elektrinė, bet yra suspenduota, kadangi vokiečių strateginis investuotojas pabėgo iš ten“, – kalbėjo S. V. Pikšrys.
O Rusijos ir Baltarusijos pareiškimus apie atominių elektrinių statymą jis vadino geopolitiniais žaidimais siekiant užblokuoti strateginio investuotojo atėjimą į Lietuvą.
Lietuvos žaliųjų sąjūdžio partijos iniciatyvinės grupės narys ragina, užuot kūrus planus apie atominę energetiką, sutelkti politinę valią atsinaujinančios energetikos vystymui.
„Lietuvoje yra padaryta keletas studijų, kurios parodo, kad jei teisingi politiniai sprendimai užduodantys kryptį būtų priimti dabar, tai iki 2050 metų būtų įmanoma apsirūpinti elektros energija, praktiškai padengti visus – tiek elektros gamybos, tiek šilumos, tiek transporto – poreikius iš atsinaujinančių šaltinių, kurių yra Lietuvoje“, – sakė S. V. Pikšrys. Viena tokių studijų, pasak jo, yra „Darnios energetikos vizija Lietuvai iki 2050 metų“.
Pagrindinį potencialas, žaliųjų atstovo nuomone, yra biomasė. „Kitaip sakant, tai yra miškininkystės atliekos – kažkokios formos malkos, kurios atitinkamai apdorotos gali būti naudojamos energijos gamybai netgi dideliais mastais. Sudrožtos į drožles ir kartu su oru paduodamos į kūryklą jos tokiu būdu degimo procese šildytų vandenį, gamintų garą, kuris suktų turbinas, gamintų elektrą ir šilumą. Biomasės kogeneracinės elektrinės naudingo veiksmo koeficientas siekia net 97 proc.“, – dėstė S.V. Pikšrys.
Pasak jo, yra paskaičiuota, kad iš vėjo būtų galima gauti daugiau nei 2 tūkst. megavatų instaliuotos galios, vien ši atsinaujinanti energetikos atšaka galėtų padengti beveik pusę Lietuvos elektros energijos poreikio. Bėda ta, kad vėjas ne visada pučia, bet manevrinių galių esą galėtų suteikti jungtys su vakarais arba biomasės elektrinės.
„Politinis sprendimas nepriiminėjamas dėl to, kad visi įsivaizduoja, jog ekonomiškai tai labai brangiai kainuotų. Dėl Europoje įdiegtų aplinkosauginių standartų, panaudoto kuro ir atliekų laidojimo, saugumo reikalavimų brangiausia yra atominė energetika. Sakykim, biomasės kogeneracinėje elektrinėje gaminama elektra kainuotų brangiau kažkurį laiką negu „dujinė“, bet ateity tos kainos susilygintų ir net keistųsi priešinga tendencija“, – sakė S. V. Pikšrys.
Anot jo, reikėtų išnaudoti visus atsinaujinančius šaltinius: svarbiausia – biomasę, po to vėją, šiek tiek saulę, biodujas ir kt.
„Brangesniųjų vystymas prasidėtų gerokai vėliau, sakykime saulės, kuri dabar yra pakankamai brangi, – nuo 2020 metų. Energetikų institutai skaičiuoja, kad apie 2020 metus vėjo energijos kaina turėtų susilyginti su dujų, apie 2025 metus – netgi su anglinių elektrinių kaina, nes iš vienos pusės pinga technologijos, iš kitos pusės auga iškastinio kuro kainos, daugiausiai dėl to, kad senka ištekliai“, – sakė S. V. Pikšrys.
Žaliųjų atstovo įsitikinimu, atsinaujinančios energetikos strategijos nuostatų įgyvendinimas vartotojams „kainos nedidina arba didina nežymiai“, be to, atsinaujinančios energetikos plėtojimas leistų kurti daugiau darbo vietų.
