Dalį valstybės vardu pasiskolintų lėšų Susisiekimo ministerija prašė skirti už advokatų kontoros „Ellex Valiūnas ir partneriai“ pernai spalio–gruodžio mėnesiais suteiktas teisinio atstovavimo valstybei paslaugas.
Advokatams Vyriausybė pernai kovą jau skyrė 320 tūkst. eurų, rugsėjį – dar daugiau nei 546,8 tūkst. eurų, lapkritį – beveik 164 tūkst. eurų.
Dalis šių lėšų skirta ir Londono advokatų kontorai „Covington & Burling LLP“.
„Belaruskalij“ ginčija didelius nuostolius patyrusi nuo 2022 m. vasario 1 d. per Lietuvą sustabdžius kalio trąšų tranzitą, kuris turėjo vykti iki 2023-iųjų pabaigos. Tuomet sutartį su Aliaksandro Lukašenkos režimą finansuojančia įmone nutraukė valstybės įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG).
Vėliau 2023-iųjų spalį Baltarusijai inicijavo investicinio arbitražo procesą, o teismas prieš Lietuvą suformuotas 2024 m. pradžioje – visgi, kaip Eltą pernai rugsėjį buvo informavusi Susisiekimo ministerija, ginčo procesas laikinai buvo sustojęs, „Belaruskalij“ delsiant pateikti ieškinį.
Siekiama prisiteisti apie 11,8 mlrd. eurų siekiančius nuostolius
Kaip šį vasarį pranešė Hagoje įsikūręs nuolatinis arbitražo teismas, pernai gruodžio pradžioje „Belaruskalij“ galų gale pateiktu ieškiniu iš Lietuvos siekiama prisiteisti apie 11,8 mlrd. eurų siekiančius nuostolius.
Buvo numatyta, kad pirmasis posėdis arbitražo byloje galėtų vykti 2026 m. vasarį, tačiau tikėtina, kad šis terminas gali nusikelti.
Visgi, kaip jau skelbta, įprastai tokio pobūdžio bylos trunka 3–5 metus.
Vyriausybė yra patvirtinusi, kad Lietuvos sutartis su baltarusišku trąšų verslu kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, jog šis nutarimas pagrįstas konstatavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT).
Arbitražas nagrinėjamas pagal UNICITRAL 1976 (United Nations Commission on International Trade Law – ELTA) arba Jungtinių Tautų tarptautinės prekybos teisės komisijos taisykles. Sudaromas ad hoc arbitražas iš trijų arbitrų – vieną skiria ieškovas, antrą skiria atsakovas, o trečias parenkamas arbitrų sprendimu.
Ginčijamą sutartį su „Belaruskalij“ Lietuva nutraukė remdamasi 2022 m. sausį priimtu Vyriausybės sprendimu, kuriame teigiama, jog „Belaruskalij“ kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.
Kaip skelbta žiniasklaidoje, pati bendrovė argumentuoja, kad nutraukdama tranzitą Lietuva galėjo pažeisti 1999 m. su Baltarusija sudarytą dvišalę sutartį dėl investicijų skatinimo. Šios sutarties denonsavimui pernai spalį jau yra pritaręs Seimas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
