Visgi nekilnojamojo turto rinkos augimas 2012 m. buvo lėtesnis nei ankstesniais metais, o būsto rinkoje vyravusios sandorių kainos pranašauja ne naują kainų "kalną", bet nežinia kiek į ateitį nusidrieksiančią "lygumą".
Registrų centro duomenimis, pagrindinis praėjusių metų nekilnojamojo turto rinkos augimo variklis, kaip ir ankstesniais metais, buvo aktyvi prekyba žemės sklypais. Visuomet siekusi apie pusę rinkoje sudaromų sandorių prekyba žemės sklypais pernai įkopė į naujas aukštumas - beveik 56 proc. visų pernai parduotų nekilnojamųjų daiktų sudarė žemės sklypai.
Preliminariais duomenimis, 2012 m. Lietuvoje pirkimo sandoriais buvo perleista apie 101 tūkst. nekilnojamųjų daiktų - 10 proc. daugiau nei 2011 m.
Trečdalį šalies nekilnojamojo turto rinkos sudarančių būstų pardavimai ir prekyba nišiniuose rinkos segmentuose (negyvenamieji pastatai, negyvenamosios patalpos) pernai buvo taip pat proporcingai aktyvesni. Šių rūšių nekilnojamųjų daiktų 2012 m. parduota maždaug dešimtadaliu daugiau nei 2011 m.
2012 m. taip pat pasižymėjo menkesniu kredito įstaigų dalyvavimu šalies nekilnojamojo turto rinkoje. Preliminariais Registrų centro duomenimis, tik apie 24 proc. butų pernai buvo įsigyta už paskolą įkeičiant pirkinį bankui. Turto įkeitimas įformintas ir 16 proc. praėjusiais metais įsigytų individualių gyvenamųjų namų, ir 14 proc. nupirktų sodo namelių.
Registrų centras pažymi, jog, nepaisant 2012 m. toliau augusio parduoto nekilnojamųjų daiktų skaičiaus, būsto kainos kito nenuosekliai.
"Kaip ankstesniais metais, taip ir pernai šalies būsto rinka liko aiškiai suskilusi į dvi beveik lygias dalis, vieną kurių sudarė Vilniaus miesto savivaldybė, o kitą - sostinės neapimanti likusi šalies teritorija. Kiekvienoje iš aptartų dalių dominuoja panaši rinkos struktūra, vyraujančios kainos ir jų raidos tendencijos. Negalutiniais duomenimis, visų pernai Vilniaus būsto rinkoje išleistų pinigų suma sudarė apie 46 proc. bendros šalies būsto rinkos vertės, o likusieji 54 proc. apyvartos teko Vilniaus neapimančiai šalies būsto rinkos daliai", - rašoma Registrų centro pranešime.
2012 m. sudarant būsto pirkimo ir pardavimo sutartis vyraujanti senesnės statybos buto kvadratinio metro kaina Vilniuje sudarė 3 tūkst. 644 litus ir buvo 1,3 proc. mažesnė už analogišką 2011 m. vidurkį. Sostinėje pernai perleistų naujos statybos butų kainos vidurkis sudarė 4 tūkst. 413 Lt/kv. m - 9,3 proc. daugiau už 2011 m. vidutinę naujos statybos butų kainą. Šis pokytis greičiausiai liudija ne naujos statybos butų brangimą, o faktą, kad pernai daugiausiai prekiauta aukštesnės kokybės butais patrauklesnėse sostinės vietose.
Likusioje šalies dalyje, neapimančioje sostinės, senesnės statybos butai pernai buvo parduodami už vidutinę 1 tūkst. 500 litų kvadratinio metro kainą, kuri 8,1 proc. nusileido ankstesniais metais vyravusiai kainai. Didesnėje šalies dalyje 2012 m. sudarytuose naujos statybos butų pirkimo sandoriuose vidutinė kvadratinio metro kaina siekė 2 tūkst. 491 litą - vos 0,4 proc. daugiau nei 2011 m.
Sostinėje individualių gyvenamųjų namų kainos vidurkis 2012 m. buvo 3 tūkst. 318 Lt/kv. m senesnės statybos namuose ir 2 tūkst. 494 Lt/ kv. m naujuose namuose, atitinkamai 8 proc. ir 5,6 proc. daugiau už 2011 m. vidutines vertes.
Didesnėje Lietuvos dalyje senesnės statybos individualių gyvenamųjų namų pardavimo kainos vidurkis šiemet sudarė 887 Lt/kv. m - 3,3 proc. daugiau nei 2011 m. Vyraujanti naujų individualių gyvenamųjų namų kvadratinio metro kaina toje pačioje teritorijoje 2012 m. tesudarė 1 tūkst. 436 litus- 4,6 proc. mažiau nei ankstesniais metais.
Individualių gyvenamųjų namų ir naujos statybos butų brangimo tendencija Vilniuje statistiškai nusvėrė dviejuose trečdaliuose sostinės būsto rinkos dominuojančių senesnių butų pigimą, todėl bendras metinis Vilniaus miesto būsto rinkos indeksas išliko teigiamas, žymintis 2 proc. metinį būsto pabrangimą.
Likusioje šalies dalyje nežymiai pabrangusių senesnės statybos namų ir beveik nepakitusių naujų butų kainų įtakos nepakako atsverti didesnį statistinį svorį turinčiai senesnių butų ir naujos statybos namų pigimo tendencijai - bendras metinis sostinės neapimančios Lietuvos būsto rinkos indeksas 2012 m. po vienų metų pertraukos vėl tapo neigiamas: -5,5.
Registrų centro duomenimis, nuosaikus kredito įstaigų dalyvavimas šalies nekilnojamojo turto rinkoje bei skelbiamos makroekonominės šalies raidos prognozės leidžia spėti, kad, nepaisant ikikrizinį mastą pasiekusio sandorių aktyvumo, Lietuvos nekilnojamojo turto rinka artimiausiais metais neįžengs į naują kainų "kalno" ciklą.
"Dabartinėmis aplinkybėmis kur kas labiau tikėtinas nekilnojamojo turto kainų "lygumos" scenarijus, kuriame rinkos apimtys vidutiniu laikotarpiu kis nežymiai, o bendrą ramios rinkos peizažą tik retkarčiais trikdys neilgalaikiai kainų svyravimai atskiruose rinkos segmentuose", - teigiama Registrų centro pranešime.
