Šiuo prieštaravimu NABU, kaip ir balandžio viduryje analogišką ieškinį šiame teisme pateikusi kita šalies aplikosaugininkų organizacija „Deutsche Umwelthilfe“ (DUH), užginčijo Federalinės jūrinės laivininkystės ir hidrografijos tarnybos (BSH) išduotą leidimą tiesti „Nord Stream 2“ atkarpą Vokietijos išskirtinės ekonominės zonos aplinkosaugos požiūriu ribojamoje teritorijoje.
„Vienintelis likęs būdas apriboti žalą Baltijos jūrai – teismas“, – teigiama NABU pranešime.
Aplinkosaugininkai pažymi, kad „Nord Stream 2“ dujotiekio tiesimas tiesiogiai naikina jūros dugno augaliją ir jūros gyvūnų buveines daugiau kaip 16 futbolo aikščių plote.
Savo ruožtu Vokietijos naujienų agentūra DPA cituoja BSH atstovę spaudai, kuri pareiškė, jog šių dviejų ieškinių svarstymų teisme laikotarpiui stabdomas leidimo tiesti „Nord Stream 2“ 16,5 kilometrų ilgio atkarpą galiojimas.
Sausio viduryje BSH išplėtė šį projektą vystančiai bendrovei „Nord Stream 2 AG“ anksčiau išduoto leidimo naudoti pozicionavimo inkaru laivus galiojimą ištisiems metams. Iki tol tokius laivus vamzdynų tiesimui buvo leidžiama naudoti tik nuo gegužės iki rugsėjo.
Aplinkosaugininkai tokį sprendimą užprotestavo, pareikšdami, kad vamzdžių klojimo darbai turės neigiamų padarinių jūros ekosistemai ir paukščių apsaugos teritorijai, tačiau BSH jų pretenzijas atmetė.
„Nord Stream 2 AG“, kurios vienintelis akcininkas – koncernas „Gazprom“, balandžio 1-ąją paskelbė, jog dujotiekis nuteistas 95 procentais.
55 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo vamzdynas klojamas greta jau veikiančio, tokio pat pajėgumo dujotiekio „Nord Stream 1“.
Tiesimo darbai Rusijos laivais buvo atnaujinti vasario pradžioje, praėjus daugiau nei metams po to, kai rangovė iš Šveicarijos juos nutraukė dėl ankstesnės JAV administracijos paskelbtų sankcijų.
