Šalis jau jaučia karo Ukrainoje sukeltą energijos trūkumą, verčiantį daugelį namų ūkių ir įmonių išjungti kondicionierius arba sumažinti apšvietimą.
Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas netgi pateko į laikraščių antraštes, kai paaiškino, kuo naudinga praustis trumpiau ir šaltesniu vandeniu.
Visgi nerimas šiuo metu stiprėja, nes suplanuota 10-ies dienų gyvybiškai svarbaus „Nord Stream“ dujotiekio eksploatavimo pertrauka gali dar labiau pabloginti situaciją.
„Jokio scenarijaus negalima atmesti“, – perspėjo R. Habekas.
Susidūrusios su rizika, kad tiekimas niekada nebegrįš į ankstesnį lygį, daugelis įmonių ir vietos institucijų parengė nenumatytų atvejų planus.
„Gali būti, kad grįšime prie darbo namuose, kaip darėme pandemijos metu, bet šį kartą – siekdami taupyti energiją nacionaliniais interesais“, – vietos žiniasklaidai teigė vartotojų cheminių medžiagų grupės „Henkel“ vadovas Carstenas Knobelis.
Pramonės grupė VCI, atstovaujanti smarkiai nuo dujų priklausomam Vokietijos chemijos sektoriui, pareiškė besirengianti „blogiausiam scenarijui“.
Tuo tarpu chemijos milžinė BASF svarsto galimybę išleisti savo darbuotojus į atostogas, pasitelkdama sistemą, kuri jau buvo naudojama koronaviruso pandemijos metu nuo 2020-ųjų.
Kvepalų gamintoja „Symrise“ savo gamykloje Holcmindene grįžta prie naftos produktais kūrenamų krosnių.
Dujų pakaks „tik vienam ar dviem mėnesiams“
Rusija pastarosiomis savaitėmis jau sumažino tiekimą dujotiekiu „Nord Stream“ 60 proc., motyvuodama tai techninėmis problemomis. Berlynas tokį paaiškinimą atmeta kaip „politinio“ sprendimo priedangą.
Anot R. Habecko, Vokietijos dujų saugyklos šiuo metu pildomos lėčiau nei įprastai, todėl šaliai gresia „dujų trūkumas“.
„Jei nebegausime dujų iš Rusijos <...>, šiuo metu turimų kiekių pakaks tik vienam ar dviem mėnesiams“, – teigė Federalinės tinklų agentūros prezidentas Klausas Muelleris (Klausas Miuleris).
Pasak jo, vartotojai „bus šokiruoti, kai gaus laiškus iš savo energijos tiekėjo“ su maždaug tris kartus didesnėmis sąskaitomis nei įprastai.
Ketvirtadienį Vokietijos žemieji parlamento rūmai (Bundestagas) nusprendė išjungti karštą vandenį savo biuruose, o temperatūra, nuspręsta, neviršys 20 laipsnių Celsijaus.
Kai kurios vietos valdžios institucijos taip pat pradėjo įgyvendinti energijos taupymo planus.
Bavarijos miestas Augsburgas išjungė fontanus, naktimis pritemdo viešųjų pastatų fasadų apšvietimą ir svarsto galimybę išjungti kai kuriuos nenaudojamus šviesoforus.
Vėsesnės naktys
Vienas Drezdeno miesto būstų kooperatyvas sulaukė žiniasklaidos dėmesio, kai paskelbė, kad tam tikru paros metu bus ribojamas karšto vandens tiekimas.
Tuo metu didžiausia Vokietijos nekilnojamojo turto grupė „Vonovia“ ketvirtadienį pranešė, kad planuoja naktimis apriboti temperatūrą savo 350 tūkst. aptarnaujamų pastatų iki 17 laipsnių Celsijaus.
Prasidėjus karui Ukrainoje Vokietijai pavyko sumažinti Rusijos tiekiamų gamtinių dujų dalį nuo 55 iki maždaug 35 procentų.
Šalis naudoja dujas tenkinti daugiau nei 50 proc. savo šildymo poreikio.
Siekdama dar labiau sumažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų, Vokietija atidėjo milijardus eurų suskystintoms gamtinėms dujoms pirkti iš kitų gamintojų, tokių kaip Kataras ar JAV.
Tačiau visiško tiekimo iš Rusijos nutraukimo atveju, pasak R. Habecko, šalis „turės priimti labai sudėtingus visuomeninius sprendimus“.
Remiantis naujausiomis didžiausių šalies ekonomikos ekspertų centrų prognozėmis, nutraukus rusiškų dujų tiekimą šalis greičiausiai nugrimztų į skausmingą recesiją, o 2022–2023 metais ekonomika susitrauktų 6,5 procento.
Energijos kainų šuolis birželio mėnesį šalyje jau sukėlė pirmąjį mėnesinį prekybos deficitą per tris dešimtmečius ir galbūt tai yra ankstyvas didesnių sukrėtimų ženklas.
