Vis labiau aiškėja, kad Energetikos ministro Arvydo Sekmoko kalbos apie didžiules permainas šilumos ūkyje tėra muilo burbulas. Viena vertus energetikos ekspertai džiaugiasi, kad Energetikos ministerijos biurokratai vėl „nepriskaldė malkų“, kita vertus – gaila prarasto laiko dėl sukeltos sumaišties. AB „Vilniaus šilumos tinklai“ savarankiškai tęsia Vilniaus šilumos ūkio reformą, kurios pagrindinis tikslas – sumažintas šilumos tarifas vilniečiams.
Žadėjo daug ir dažnai
Dar gegužės mėnesį energetikos ministras A.Sekmokas pareiškė, kad „mūsų laukia dar vienas svarbus uždavinys iki Seimo rinkimų – esminė šilumos ūkio reforma“. Kalbos apie tai netilo visą vasarą ir pats ministras pažadėjo, kad po rugpjūčio atostogų jis pateiks svarstyti šilumos gamybos ir tiekimo veiklų atskyrimą numatantį įstatymą.
Bet atvėsus orams, atvėso ir A.Sekmoko įkarštis vykdyti reformas. Apie tai viešai prakalbo valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime seniūnas Jurgis Razma. A.Sekmoko gebėjimais nusivilia ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuri pareiškė, kad „pagrindinė ir esminė šilumos ūkio pertvarka nėra inicijuota.“
Tai ne pirmas kartas, kai energetikos ministras netęsi pažadų – praėjusiais metais jis žadėjo, kad atpigins dujas, vėliau – šildymą, šiemet teigė, kad dujų kaina vartotojams neaugs. Vis dėlto šį kartą neišsipildęs A.Sekmoko pažadas turėtų džiuginti gyventojus.
Patys netikėjo sėkme
Tik prasidėjus kalboms apie šilumos ūkio skaidymą, energetikos ekspertai ir mokslininkai vienu balsu kreipėsi į Vyriausybę nesiimti tokių žingsnių, nes skaičiavimai ir šilumos kainos Kaune, kur praktiškai įgyvendintas toks atskyrimo modelis, rodo, kad tai tik padidintų gyventojams šilumos kainą. Be to, Energetikos ministerijos siūlytos reformos buvo nepagrįstos jokiais ES šalių pavyzdžiais. Galiausiai patirtis, kai buvo atskirti šilumos punktai nuo šilumos tiekėjų, rodo, kad Energetikos ministerija iki galo nesugeba įgyvendinti reformų ir sukuria sumaištį (iki šiol neaišku, kas turi remontuoti šilumos punktus, kas turi padengti sąnaudas ir t.t.). O ir patys Energetikos ministerijos atstovai nebuvo tikri, kad tai sumažins šilumos kainą gyventojams.
"Konkretaus skaičiaus niekas negalėtų pasakyti, nebent orakulas“, - liepos pradžioje į klausimą, ar reforma sumažins šilumos kainą, atsakė Energetikos viceministras Kęstutis Žilėnas.
Vis dėlto beveik pusmetį trukusi A.Sekmoko šou apie tariamas reformas šilumos ūkyje sukėlė nemažai problemų energetikams, kurie jau pradėjo realiai dirbti siekiant sumažinti šilumos kainą gyventojams.
Atsidūrė spąstuose
„Dėl ministerijos (Energetikos ministerijos – red.past.) pareiškimų mes turėjome pristabdyti Vilniaus šilumos ūkio modernizaciją. Blogiausia, kad ministerija net nesiteikė mums atsakyti į oficialius paklausimus apie planus. Kitais žodžiais, vilniečiai atsidūrė tam tikrose A.Sekmoko spąstuose“, - kalbėjo Vilniaus šilumos ūkio modernizaciją vykdančios AB „Vilniaus šilumos tinklai“ direktorius Arūnas Keserauskas.
Pagrindiniai Vilniaus šilumos ūkio modernizacijos tikslai yra: maksimaliai sumažinti šilumos kainą vartotojams; plėtoti atsinaujinančius energetikos šaltinius; įgyvendinti įsipareigojimus Europos Sąjungai ir taip užtikrinti Vilniaus užterštumo mažinimą; didinti užimtumą ir pajamas iš žaliosios energetikost)
Pasak A.Keserausko, pagrindiniai Vilniaus šilumos ūkio modernizacijos tikslai yra: maksimaliai sumažinti šilumos kainą vartotojams; plėtoti atsinaujinančius energetikos šaltinius; įgyvendinti įsipareigojimus Europos Sąjungai ir taip užtikrinti Vilniaus užterštumo mažinimą; didinti užimtumą ir pajamas iš žaliosios energetikos.
„Praėjęs šildymo sezonas, kai sąskaitos už šildymą Vilniuje buvo rekordinės, nors ir ne didžiausios, palyginti su kitais Lietuvos miestais, dar kartą įrodė, kad būtina iš esmės pertvarkyti šilumos ūkį. Imtis reformų įpareigoja ir Europos Komisijos 2007 m. direktyva “Dėl pramoninių išmetamųjų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės)", kuri numato žymiai griežtesnius aplinkos apsaugos bei taršos reikalavimus ir įsigalios nuo 2016 m. sausio 1 d. Jei Vilniaus šilumos ūkis neatitiks šių reikalavimų, tuomet miestui gresia sankcijos“, - teigė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ vadovas. Jis įsitikinęs, kad modernizuojant tiek Vilniaus šilumos ūkį, tiek visą Lietuvos energetinę sistemą reikia atsižvelgti į Lietuvos energetinį DNR kodą. T.y. mūsų šalyje nėra gausu iškastinių energetinių išteklių ir tuo labiau šios srities pramonės, kuri užtikrintų žmonių užimtumą ir pajamas. Už dujas į Rusiją 2009-2011 m. iškeliavo 2,8 mlrd. litų.
Gyventojai palaiko
Būtent viso Vilniaus šilumos ūkio perėjimas nuo brangių importuojamų dujų prie Lietuvoje pagaminamo ir pustrečio karto pigesnio biokuro yra kelias leisiantis sumažinti šilumos tarifą gyventojams. Jau dabar Vilniuje iš biokuro pagaminama apie 13 proc. šilumos ir todėl vilniečiai moka už šilumą apie 10 proc. mažiau nei kauniečiai ir dalies kitų Lietuvos miestų gyventojai.
„Planuojama, kad iš esmės modernizavus Vilniaus šilumos ūkį šilumos tarifas vilniečiams bus mažų mažiausia trečdaliu mažesnis“, - sakė A.Keserauskas.
tA.Keserauskas: Dėl ministerijos (Energetikos ministerijos – red.past.) pareiškimų mes turėjome pristabdyti Vilniaus šilumos ūkio modernizaciją.)
Be to, sąskaitas už šilumą gyventojams dar labiau sumažins senų daugiabučių renovacija. „Vilniaus šilumos tinklai“ taip pat įsitraukia į daugiabučių atnaujinimo procesą, kurio tikslas sumažinti šilumos suvartojimą, neprimetant gyventojams piniginių įsipareigojimų bankams.
Tokiems veiksmams pritaria ne tik energetikos ekspertai ir jų atlikti skaičiavimai, bet ir gyventojai. Pagal neseniai paviešintą apklausą, net 49 proc. gyventojų mano, jog atsinaujinančių išteklių panaudojimo energetikoje skatinimas būtų viena efektyviausių priemonių šilumai atpiginti. Beveik 32 proc. gyventojų pasisako už energijos taupymo – masinę daugiabučių renovaciją.
Julijana Chazlauskytė
Užs. Nr. 2557
