Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymas numato, jog konkurse prekei ar paslaugai parduoti laimi ta kompanija, kuri perkančiajai organizacijai pasiūlo mažiausią kainą. Verslo kompanijos, nuolat dalyvaujančios viešuosiuose pirkimuose, jaučiasi žlugdomos viešųjų pirkimų įstatymo, pagal kurį projekto įgyvendinimą laimi bendrovė, pasiūliusi mažiausią kainą.
Vienas iš pagrindinių pardavimo vertinimo kriterijų, lemiančių konkurso sėkmę, – mažiausia pasiūlymo kaina. „Ekspertuota kaina susideda iš medžiagų, kurios reikalingos projekto įgyvendinimui, darbo užmokesčio, socialinio draudimo mokesčio ir kitų išlaidų sumos. Tačiau konkursus dabar laimi pasiūlymai, kurių vertę sudaro medžiagų kaina ir 10 proc. nuo jų vertės. Kyla klausimas, iš kokių lėšų tada tokios įmonės moka maržą, darbo atlyginimus darbuotojams ir kitas išlaidas? Esama viešųjų pirkimų tvarka pasipiktinęs AB „Požeminiai darbai“ direktorius Raimondas Baikštys. Anot jo, tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog ši sistema itin palanki užsakovui. Jo manymu, perkančioji organizacija priversta pirkti katę maiše ir su nerimu laukti, ar sugebės įmonė įvykdyti užsakymą.
Viešųjų pirkimų metu atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją turi būti užtikrintas lygiateisiškumas, nediskriminavimas, abipusis pripažinimas, proporcingumas ir skaidrumas, tačiau dabartinė viešųjų pirkimų sistema ne tik sudaro galimybę manipuliuoti įstatymu, bet ir iškreipia visą rinką. Anot R. Baikščio, vienu metu daugelyje įvairios veiklos sričių kainos buvo išties gan aukštos, tačiau dabar jos absurdiškai žemos ir ta situacija, deja, didelė dalis perkančiųjų organizacijų, net racionaliai neapsvarsčiusios rizikos, pasinaudoja.
