Kaip pažymima Lietuvos Verslo tarybos rašte Vyriausybei, toks papildomų pajamų šalies gynybai finansuoti surinkimo modelis būtų visuotinai teisingas – prie gynybos išlaidų finansavimo prisidėtų ir gyventojai, ir Lietuvoje veikiantis verslas.
Taip pat Verslo taryba pabrėžia, kad šis papildomas gynybos finansavimas turėtų veikti ribotą laiką – iki 2030 metų sausio 1 d.
Be to, pažymima, kad verslas pats imasi iniciatyvų siūlyti Vyriausybei numatyti gynybos finansavimui didesnes lėšas, nei diskutuojama dabar, todėl pritaria subalansuotam mokesčių didinimui, kaip nurodyta aukščiau. Tačiau, akcentuojama, kad didžiausios įplaukos į biudžetą gaunamos ne padidinus mokesčius, bet užtikrinus konkurencingesnę investicinę ir verslo aplinką, ypač kai geopolitinės sąlygos iš esmės stabdo investicijų augimą.
Tikisi surinkti 400 mln. eurų
Kovą antrajame premjerės Ingridos Šimonytės inicijuotame susitikime dėl finansavimo gynybai pristatyti keturi variantai, kaip kitais metais būtų galima surinkti apie 400 mln. eurų, kurių reikia papildomam Lietuvos krašto apsaugos finansavimui.
Pagal pirmąjį, suma galėtų būti surinkta peržiūrėjus progresinius mokesčių tarifus, individualios veiklos apmokestinimą, panaikinus kai kurias lengvatas ir iki 16 proc. padidinus pelno mokestį. Pagal antrąjį, 420 mln. eurų būtų galima surinkti 1 proc. punktu padidinus tiek pridėtinės vertės, tiek pelno mokestį.
Trečiasis pasiūlymas, kuris generuotų apie 400 mln. eurų – pelno mokesčio tarifą padidinti 2 proc. punktais, panaikinti lengvatinį tarifą mažoms įmonėms, taip pat – šildymo ir verslo liudijimų lengvatas. Tuo metu ketvirtasis pasiūlymas dėl 400 mln. eurų susidėtų iš 2 proc. punktais didinamo pelno mokesčio ir dalies savivaldybėms tenkančio gyventojų pajamų mokesčio paskyrimo gynybai.
Savo ruožtu I. Šimonytės susitikime nedalyvavusios opozicinės frakcijos siūlo lėšų gynybai ieškoti įvedant bankų turto mokestį, išleidžiant gynybos obligacijas, mažinant šešėlį ekonomikoje.
Krašto apsaugos finansavimas Lietuvoje šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP, tačiau siekiama, kad šis dydis artimiausiais metais pasiektų bent 3 proc.