Valstybės kontrolieriai nustato vis didesnį valstybės pinigų švaistymo ar dalybų saviems mastą. Tačiau auditoriams rankos surištos – ES dar prieš šešerius metus nurodė: jie bausti kaltųjų negali. Bausti gali tik prokurorai ar kitos atsakingos institucijos. Tik šios to daryti nenori.
Dingsta šimtai milijonų
Valstybės kontrolė šią savaitę atsiskaitė Seimui už 2009–ųjų darbus. Faktai stulbina – įvertinus, kaip panaudota 20 mlrd. litų valstybės lėšų (82 proc. visų lėšų), nustatyta krūva pažeidimų. Institucijoms į biudžetą teko grąžinti ne tik pradangintų 850 tūkst. litų, bet ir neteisėtai arba nepagrindžiant dokumentais įsigyto turto už net 42 mln. litų. Savivaldybės „pasirodė" kukliau – jos auditorių nurodymu turėjo grąžinti 374 000 litų neteisėtai panaudotų lėšų.
Tačiau valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė „Vakaro žinioms" prisipažino, kad jos įstaigai teisė bausti milijonų švaistytojus atimta tik įstojus į Europos Sąjungą. O ant lėkštutės pateiktus pinigų “garavimo" faktus teisėsaugos institucijos neretai tiesiog ignoruoja.
„Valstybės kontrolė nėra ikiteisminio tyrimo institucija, kuri turėtų priversti vykdyti jos siūlymus. Tie laikai baigėsi įstojus į Europos Sąjungą ir suderinus Lietuvos įstatymus su ES normomis. Tada atsisakėme ir prievartinių sankcijų. Bet Valstybės kontrolės siūlymų ir rekomendacijų įgyvendinimas nėra tik Valstybės kontrolės reikalas. Kitoms institucijoms taip pat turi tai rūpėti. Jei valstybė skiria lėšas valstybiniams auditams atlikti, jai turi rūpėti, kaip įgyvendinami auditų rezultatai", – teisėsaugai įgėlė G.Švedienė.
Atsakomybė nenumatyta
Pasak jos, dabar asmeninės atsakomybės valdininkams už „pažeidimais" vadinamą nusikalstamą veiką nėra jokios. Valstybės kontrolė sugebėjo pasiekti tik tai, kad nusikaltusieji bent jau būtų išspirti iš darbo.
„Lietuvos įstatymuose vis dar nepakankamai įtvirtinta asmeninė atsakomybė už netinkamą valstybės turto naudojimą. Prieš gerus metus neefektyvus valstybės lėšų ir turto valdymas net nebuvo traktuojamas kaip šiurkštus pažeidimas, už kurį tarnautoją būtų galima atleisti iš einamų pareigų", – tvirtino G.Švedienė. Ji priminė, jog po jos įstaigos pastabų pasiekta, kad už visus šiurkščius pažeidimus valdininkai būtų akimirksniu atleidžiami.
Kontrolierė taip pat priminė, kad 2007–2013 metams numatyti įspūdingi ES lėšų srautai – 23 mlrd. litų. Tad nenuostabu, kad dalis projektų tampa asmeninio pasipelnymo šaltiniais, o ne tarnauja visuomenei.
„Tikrai ne visi ES lėšomis įgyvendinami projektai duos tą naudą, kurios iš jų tikimasi. Tą matome per auditus ir apie tai informuojame konkrečias institucijas. O kalbant apie viešuosius pirkimus, pažeidimų šioje srityje nustatome kiekvienais metais. Kitais metais, atlikę tam tikrus apibendrinimus, galėsime pateikti konkrečius sisteminius siūlymus, kas ir kaip turėtų būti keičiama, kad ši sritis nebebūtų neskaidrios veiklos sinonimu", – sakė ji.
Lavina nesustabdoma
Loreta GRAUŽINIENĖ – Seimo Audito komiteto pirmininkė:
Pažeidimų mastas didėja, ypač 2010–aisiais atsiranda finansinių „klaidų", kurių prieš kelerius metus nebuvo. Didėja ir abejotinų sandorių sumos – netikėti „pabrangimai" yra matomi kalbant apie daugelį projektų. Ar tai būtų savivaldybės investicinis projektas, kainavęs 5 mln., o vėliau pabrangęs iki 7 mln., ar ministerijų kuruojamos sritys, pavyzdžiui, problemos Kelių direkcijoje. Tai yra ne pavieniai atvejai, o sistema. Prokuratūra visai negina viešojo intereso, nors tai – jos pagrindinė funkcija. Niekas nesiima iniciatyvos, jei tai nenurodyta tarnybinėje instrukcijoje. O valstybė praranda tiek finansine, tiek pasitikėjimo prasme.
Ignas JAČAUSKAS
