Maždaug prieš trejus metus Alkarkono meras uždegė žalią šviesą ambicingam projektui – pastatyti 100 mln. eurų vertės kultūros ir meno centrą. Projekte buvo numatyti devyni įspūdingi pastatai, trys požeminiai aukštai bei cirko arena, rašo BBC.
Prabėgus trims metas projektas buvo įšaldytas, vieniši futuristiniai statiniai liūdi už metalinės tvoros, kurią retkarčiais papuošia grafiti entuziastai.
Minėtas kultūros centras turėjo tapti turistų ir vietos gyventojų traukos centru, deja, šiandien jis simbolizuoja Ispanijos regionų įprotį finansuoti beverčius projektus.
Šiuo metu daugelio Ispanijos regionų biudžetuose žiojėja milijardinės skylės, mat ekonominio klestėjimo metu vietos politikai lengva ranka laimindavo oro uostų, baseinų ir kultūros centrų statybas.
Dalis šių grandiozinių statybų prasidėjus krizei liko neužbaigtos, kita dalis atvėrė duris ir laukia lankytojų. Vis dėlto daugelis iš jų įstūmė vietos biudžetus į gilią duobę.
Puikus pavyzdys – Valencijos meno ir mokslo centras, kuris buvo atidarytas 1998 metais. Objektas sėkmingai veikia, tačiau miesto biudžeto deficitas iki šiol siekia 600 mln. eurų.
Straipsnio pradžioje paminėtas Alkarkonas yra įsikūręs šalia Madrido. Mieste gyvena 180 tūkst. žmonių. Nebaigto meno centro statybos miestui kainavo 170 mln. eurų. Vienas projektas suvartojo visas miesto biudžeto pajamas. Šiuo metu savivaldybė neturi iš ko susimokėti net už elektrą. Miesto biudžeto deficitas – 612 mln. eurų.
Gali būti, kad architektūrinių stebuklų bumą Ispanijoje nulėmė pavydas, kurį sukėlė Bilbao Guggenheimo muziejaus sėkmė. Baskų regione įkurtas muziejus kasmet pritraukia beveik milijoną lankytojų, tad tikėtina, kad kiti Ispanijos miestai panoro susilaukti tokios pačios kultūrinės sėkmės.
Pavydo ir troškimo aklai kopijuoti svetimą laimę pasekmė – po visą šalį išbarstyti, tačiau nesėkmingi kultūros ir meno projektai.
Kita sritis, kurioje ispanai klestėjimo metais pernelyg nesvarstydami leido pinigus – transporto infrastruktūra. Projektai buvo kuriami remiantis supaprastintu įsitikinimu, jog bet kokie transporto projektai statomi bet kurioje vietoje neša ilgalaikę naudą šalies gyventojams ir gerina verslo sąlygas.
Praėjusių metų pavasarį Valensijoje buvo pastatytas naujutėlaitis oro uostas, kainavęs 150 mln. eurų. Iki šiol jame nenusileido nė vienas lėktuvas.
Panašus projektas buvo įgyvendintas šalia Madrido. Oro uostas vis dar laukia savo pirmojo lėktuvo.
Panašu, kad Ispanijos regionai turi pernelyg daug galios viešųjų finansų srityje. Kai kurie ekspertai siūlo centralizuoti viešųjų finansų valdymą. Šiuo metu Ispanijos centrinė valdžia stengiasi suvaldyti savo viešuosius finansus, tokios pačios drausmės reikėtų ir regionuose.
Šiemet Ispanijos biudžeto deficitas ūgtelėjo nuo 8,5 iki 8,9 proc BVP. Didžiąją dalį kaltės dėl tokios padėties turi prisiimti autonominiai regionai.
Neapsikentęs vietos politikų Madridas nurodė autonominiams regionams sudaryti biudžetų projektus, kuriuose deficitas neviršytų 1,5 proc.
Be to, centrinė valdžia pažadėjo regionams suteikti pigias paskolas, kurių taip reikia norint atsiskaityti su kreditoriais.
Tokiais veiksmais siekiama nuraminti Europos Komisiją, kuri pareiškė esanti pasiruošusi iki 2014 metų nukelti reikalavimą sumažinti Ispanijos biudžeto deficitą iki 3 proc. BVP. Viena iš reikalavimo atidėjimo sąlygų – Ispanijos regionai privalo subalansuoti savo viešuosius finansus.
Nemažoje dalyje regionų skolos prispaudė vietos verslininkus, kurie kreditavo valdžią, o pastaroji, pablogėjus ekonominei padėčiai, ėmė delsti mokėti už prekes ir paslaugas. Skolininkai vėluoja atsiskaityti su verslu, o bankai vengia teikti paskolas, todėl tenka atleisti darbuotojus. Auga nedarbas, mažėja vartojimas ir tokiu būdu Ispanijos regionuose sukasi užburtas nuosmukio ratas.
Ne be reikalo sakoma, kad gerais norais kelias į pragarą grįstas. Nesėkmingai susiklosčius ekonominei padėčiai apleistos statybos Ispanijoje gali sunykti greičiau nei paskolos, paimtos minėtiems projektams finansuoti.
