Finansų ministerijos duomenimis, valstybės skola 2009 metų pabaigoje sudarė 29,3 proc. BVP (27 mlrd. 104,9 mln. litų).
Konsoliduotą valstybės skolą sudarė: centrinės valdžios skola – 25 mlrd. 660,9 mln. litų, vietinės valdžios skola – 1 mlrd. 354 mln. litų ir socialinės apsaugos fondų skola – 90 mln. litų.
Valdžios sektoriaus skola vidaus finansiniam sektoriui sudarė 6 mlrd. 641,1 mln. litų, nefinansiniam sektoriui – 322,2 mln. litų, kitiems kreditoriams (namų ūkiams ir pelno nesiekiančioms institucijoms) – 1 mlrd. 98,1 mln. litų. Visa vidaus skola metams baigiantis sudarė 8 mlrd. 61,4 mln. litų (29,7 proc. visos valstybės skolos).
Užsienio skola 2009 m. pabaigoje buvo 19 mlrd. 43,5 mln. litų, tai sudarė 70,3 proc. visos valstybės skolos. Valstybė buvo skolinga užsienio finansų institucijoms – 16 mlrd. 134,8 mln. litų, tarptautinėms organizacijoms – 2 mlrd. 908,7 mln. litų.
Visa valdžios sektoriaus ilgalaikė skola sudarė 25 mlrd. 906 mln. litų (95,6 proc. visos skolos), trumpalaikė skola – 1 mlrd. 198,9 mln. litų (4,4 proc.).
„Skolos stabilizavimas yra svarbiausias uždavinys, kuriam pasiekti turi būti naudojamos visos priemonės – ir tikslingi veiksmai, ir geresni nei tikėtasi rezultatai – sutaupytos išlaidos, ar viršplaninės pajamos. 2012 m deficitą planuojama sumažinti žemiau 3 proc. BVP, tuo pat metu stabilizuoti valstybės skolą ties kiek daugiau nei 40 proc. BVP, kad ji ateityje imtų mažėti, – sako finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Noriu priminti, kad rengdama 2009 ir 2010 m. biudžetus, Vyriausybė ėmėsi konsolidavimo priemonių, kurių bendra vertė siekia apie 12 proc. BVP. Tai reiškia, kad jei tos priemonės nebūtų buvusios įgyvendintos, valstybės skola jau 2009 metų pabaigoje būtų siekusi 40 proc. BVP, o po poros metų ir 60 proc. BVP.“
Ryžtingus biudžeto konsolidavimo veiksmus palankiai įvertino ir tarptautinės institucijos bei finansų rinkos. Jų pasitikėjimą rodo 2009 m. dvi sėkmingai išplatintos euroobligacijų emisijos: birželį - 500 mln. eurų, spalį - 1,5 mlrd. JAV dolerių vertės. Taip pat per metus sumažėjo „Credit Default Swap“ (CDS) reikšmės, tarpbankinių palūkanų Vilibor normos bei gerėjo kiti, mažėjančią riziką atspindintys rodikliai.
2009 m. sėkmingai ir už palankesnes nei rinkos sąlygas buvo pasiskolinta iš tarptautinių finansų institucijų, tokių kaip Europos investicijų (visa paskola - 3,9 mlrd. litų, iš kurios praėjusiais metais panaudota 2,3 mlrd. litų), Europos Tarybos vystymo (visa paskola 448 mln. litų, iš kurios praėjusiais metais panaudota 96,7 mln. litų) ir Šiaurės investicijų bankai (visa paskola - 345 mln. litų, iš kurios praėjusiais metais panaudota 103,5 mln. litų). Šios institucijos teikia mūsų šaliai tikslines paskolas investiciniams projektams finansuoti. Taip papildomai skatinama ekonomika ir vystoma infrastruktūra.
Netekus laikinų, pigaus kredito įtakotų biudžeto pajamų bei dėl staigaus ekonomikos sulėtėjimo 2009 metais išaugusį biudžeto deficitą Vyriausybei teko finansuoti skolintomis lėšomis, kadangi ekonomikos augimo metais Lietuva nebuvo sukaupusi lėšų rezervo, kuriuo būtų galima bent iš dalies kompensuoti sunkmečio poveikį šalies ūkiui.
