Valstybės kontrolė siūlo Vyriausybei suformuoti bendrą valstybės įmonių (VĮ) valdymo politiką ir apsvarstyti galimybę paskirti instituciją, kuri koordinuotų ir kontroliuotų, kaip įgyvendinama valstybės įmonių valdymo politika, analizuotų ir viešai skelbtų jų veiklos rodiklius.
Valstybės kontrolieriaus pavaduotojo Viktoro Švedo teigimu, šiandien neturime aiškios valstybės įmonių valdymo politikos, todėl jas valdančios valstybės institucijos dažnai elgiasi vien tik savo nuožiūra, menkai tesirūpindamos įmonių priežiūra ir veiklos efektyvumu. "Neaišku, kokią veiklą turi vykdyti ir kokias svarbias visuomenei viešąsias paslaugas turi teikti valstybės įmonės ir kokią grąžą valstybei jos turėtų duoti", - apibendrindamas audito "Valstybinių įmonių valdymas" rezultatus sako V. Švedas.
Auditoriai atkreipė dėmesį, kad dalis valstybės įmonių teikia visuomenei nereikšmingas paslaugas arba vykdydamos veiklą pajamų neuždirba, o visos jų sąnaudos padengiamos biudžeto lėšomis. Kai kurios VĮ neatitinka šiai teisinei formai įstatymu nustatytų reikalavimų. Pavyzdžiui, VĮ poilsio namai "Baltija", naudodamasi valstybės turtu ir gaudama biudžeto asignavimų, teikia apgyvendinimo paslaugas. VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro patirtas išlaidas pavestoms funkcijoms vykdyti apmoka Žemės ūkio ministerija.
Valstybės įmonių ekonominis efektyvumas yra mažas. Jų pelningumo rodikliai buvo nepatenkinami, turto grąža mažesnė nei 8 proc. Nesiekdamos pelno valstybės įmonės neužtikrina veiklos tęstinumo ir neturi pakankamai lėšų investicijoms, o tokiu atveju neinvestuojama arba investuojamos biudžeto lėšos.
Kai kurių valstybės įmonių valdomo turto rinkos vertė yra daug didesnė už finansinėse atskaitomybėse nurodytus duomenis, todėl nesurenkami visi mokėtini mokesčiai už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise.
Per trejus metus valstybės institucijos valstybės įmonėms turtui įsigyti skyrė apie 350 mln. litų. Auditoriai nustatė, kad kai kurios valstybės įmonės šias lėšas apskaito kaip dotacijas, nedidindamos įmonės savininko kapitalo, nuo kurio turi būti mokamas mokestis.
Valstybės įmonėse dalis valstybės turto naudojama neefektyviai. Pavyzdžiui, VĮ "Klaipėdos regiono keliai", nuomodama patalpas privačioms įmonėms, patyrė 326 tūkst. litų nuomojamų patalpų ir įrangos nusidėvėjimo sąnaudų, o gautos nuomos pajamos tesiekė tik 173 tūkst. litų.
Kai kurios valstybės įmonės savo darbuotojams teikia neprocentines paskolas. Pavyzdžiui, VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas per trejus metus suteikė paskolų už 478 tūkst. litų. Tokių paskolų teikimas darbuotojams prieštarauja įmonės veiklos tikslams, neteikia naudos įmonei ir rodo neefektyvų apyvartinių lėšų naudojimą. Be to, įmonės turi padengti su šiomis paskolomis susijusius mokesčius ir prisiimti riziką šių paskolų negrąžinimo atveju.
Auditoriai nustatė, kad kai kurių valstybės įmonių savininkai įmonėms nurodė apmokėti savo išlaidas, kurios nebūdingos tų įmonių vykdomai veiklai. Pavyzdžiui, valstybės įmonė prie Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų Teisingumo ministerijos nurodymu sumokėjo 29 tūkst. litų už dokumentinio filmo "Teisingumo ministerija" sukūrimą.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 108 valstybės įmonės, kurių turtas, finansinių atskaitomybių duomenimis, vertinamas 14,4 mlrd. litų.
