Nekilnojamojo turto (NT) ir automobilių mokesčio iniciatoriai labai apsidžiaugė, kai jų sumanymui pritarė neseniai Lietuvoje viešėję Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos atstovai. Karštos galvos iš šių mokesčių tikisi labai skirtingų rezultatų. Štai Finansų ministerijos atstovai atsargiai mini 50 mln. Lt sumą, o jaunasis premjero patarėjas šią sumą linkęs padidinti dešimt kartų.
Milijardas – tik planuose
Vertindama TVF raginimą fi nansų ministrė Ingrida Šimonytė tepasakė: dabar tam ne laikas. Tačiau pridūrė, kad „visų pirma Vyriausybė turi politinę pareigą išnaudoti visas pastangas padidinti pajamas ne mokesčių didinimo būdu ir tik tokiu atveju, jei to nepavyktų padaryti, svarstyti kitas priemones“. Jeigu Vyriausybei nepavyktų iš „šešėlio“ į biudžetą ištraukti maždaug milijardą litų per metus, TVF pasiūlymas, tikėtina, būtų įtrauktas į Vyriausybės darbotvarkę. Ar tokia galimybė reali? Ekonomistai sako, kad ji reali tiek pat, kiek nerealus noras papildomai surinkti milijardą litų, nes kol kas nėra jokio plano, kaip tai padaryti. Tiesiog pasakyta, kad iš „šešėlio“ bus paimta 700 mln. Lt PVM ir dar 400 mln. Lt kovojant su nelegalia cigarečių ir degalų prekyba. Tačiau pastarąją užduotį įvykdyti bus sunkiau, nes pasienyje gyvenantiems abiejų šalių piliečiams kitąmet įsigalios lengvatinės sąlygos kirsti valstybės sieną.
Labiau nukentėtų mažiau uždirbantieji
Šią vasarą Lietuvoje viešėjęs Bournemouth universiteto ( Jungtinė Karalystė) mokesčių teisės docentas Ričardas Tečeris įspėjo lietuvius nesekti Vakarų Europos šalių pavyzdžiu ir labai pasverti savo norus įvesti visuotinį NT mokestį gyventojams. Vienas svarbiausių argumentų, kuriuos VL minėjo ir lietuviai ekspertai, – apmokestinama ne reali, bet apytikrė turto vertė. Britas sakė, kad individualiai atliktų pakartotinių turto įvertinimų išlaidos Jungtinėje Karalystėje siekė daugiau nei 2 mlrd. Lt. Be to, šio mokesčio administravimas kainuoja itin brangiai. Populiari teorija teigia, kad šis mokestis skaudžiausiai smogtų turtingųjų sluoksniui. Ar tikrai? Ekspertas teigia, kad Jungtinėje Karalystėje ir daugelyje kitų ES šalių yra kaip tik atvirkščiai. Taip yra todėl, kad santykinai šis mokestis labiausiai paveikia mažiau uždirbančius piliečius, nes neturtingieji jam mokėti skiria didesnę savo pajamų dalį negu uždirbantieji daugiau.
Praradimai akivaizdūs
VL jau vasarą stebėjosi, kad Vyriausybės nariai iš šio mokesčio tikisi labai skirtingų rezultatų. Štai Finansų ministerijos atstovai atsargiai minėjo 50 mln. Lt sumą, o premjero patarėjas M.Majauskas rėžė iš peties – 500 mln. Lt. Taigi svarbu, kokius įkainius numatysi ir kaip skaičiuosi. Jeigu tikėtume premjero patarėjo prognozėmis, tai turėtume manyti, kad šis mokestis bus užkrautas kiekvienam namų ūkiui. Jis tikrai būtų didelis ir santykinai gerokai didesnis nei daugelyje ES šalių. Be to, turime įvertinti, kad Lietuvoje atlyginimai yra vieni mažiausių ES rinkoje. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, daugelyje ES šalių, išskyrus Ispaniją, Jungtinę Karalystę ir Prancūziją, šio mokesčio pajamos nesiekia 1 proc. visų mokestinių pajamų. Biudžetui nauda būtų nedidelė, o Lietuvos gyventojų praradimai būtų tokie pat akivaizdūs kaip dabartiniai dėl didėjančių mokesčių už elektrą, dujas, vandenį ar patalpų šildymą.
Ar tai „žaliasis“ mokestis?
Ne mažiau abejonių sukelia ir sumanymas apmokestinti kiekvieną automobilį, tarkime, po 100 Lt per metus. Siūlantieji įteisinti šį mokestį neretai jį vadina „žaliuoju“, tačiau paprastai negali paaiškinti kodėl. Bandymai paaiškinti, kad įteisinus šį mokestį miestuose sumažės automobilių skleidžiama tarša, subliūkšta, nes gautų lėšų net neplanuojama skirti kokiems nors specialiems fondams, kurie rūpintųsi mažinti aplinkos taršą. Šis mokestis patektų į šalies biudžetą ir iš jo lėšos būtų paskirstomos įvairiausiems reikalams. Mokestį „žaliuoju“ galėtume vadinti nebent jį susieję su 100 Lt banknoto spalva. Taigi automobilių mokestis iš tikrųjų būtų paprastas Vyriausybės pasipinigavimas. Siekiant įteisinti NT mokestį reikia įvertinti ir specifi nes Lietuvos aplinkybes. Lietuvoje, skirtingai nei kai kuriose kitose naujose ES šalyse, itin daug žmonių gyvena nuosavuose būstuose. Pagal šį rodiklį lietuviai yra pirmaujančiųjų ES gretose. Taigi ir šia prasme galime sakyti, kad NT mokestis lietuviams smogtų labai skaudžiai. Kai kurie šio įstatymo gynėjai jau dabar pataria gyventojams pagalvoti apie būsto keitimą – jeigu slegia mokesčiai, parduok erdvų būstą ir pirk mažesnį. Taip išsiduodama, kad šis mokestis iš tikrųjų būtų skausmingiausias ne turtingiesiems, bet viduriniam sluoksniui ir ypač žmonėms, šiuo metu gyvenantiems vargingai, bet turintiems daug gyvenamojo ploto. Taigi NT mokesčio įvedimas būtų tarsi parama turtą supirkinėjantiems turtuoliams.
Skirtingos nuomonės
Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius mano, kad šiuo metu NT mokesčio įvedimas būtų socialiai neteisingas. Parlamentaras kritikuoja ir sumanymą nustatyti automobilio mokestį: „Šį klausimą reikia spręsti per akcizą degalams, nes ne visi piliečiai transporto priemones naudoja visus metus, kai kurie važinėja tik vasaros laiku. Todėl būtų neteisinga, jeigu mokestis būtų nustatytas visiems vienodas.“ Šiai idėjai negaili kritikos ir Prezidentė: „Tokie mokesčiai ateityje yra diskutuotini, bet jie turi būti rimtai apsvarstyti. Ypač nekilnojamojo turto mokestis, kuris yra būsimų fi nansinių „burbulų“ bei spekuliacijų nekilnojamojo turto rinkoje valdymo, bet ne biudžeto kamšymo priemonė.“ Seimo narys Julius Veselka siūlė iš esmės progresinį NT mokesčio variantą – kuo didesnis turtas, tuo didesnis ir mokestis. Pavyzdžiui, turintieji per 3 mln. Lt įvertintą NT privalėtų mokėti maksimalų 0,02 proc. mokestį. Minimalų 0,003 proc. mokestį turėtų mokėti nuo 350 tūkst. Lt įvertinto turto savininkai, o turintieji mažesnės vertės turtą būtų atleisti nuo tokio mokesčio. Tačiau pats J.Veselka abejoja, ar Seimas pritartų tokiai idėjai.
Dabar galiojantys įstatymai neskaidrūs
Dalia Bardauskienė, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorė
Prieš planuojant įteisinti visuotinį NT mokestį būtina patobulinti kai kuriuos įstatymus, kurie yra painūs ir neskaidrūs. Dabar galiojančiame Nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme numatyta, kad įmonės moka žemės ir priklausinių mokesčius, todėl pirmiausia siūlome suderinti esamus du mokesčius, padaryti vieną mokestį su vienu apmokestinimu. Mūsų supratimu, pagrindinis mokesčio tikslas yra užtikrinti, kad valstybėje NT būtų naudojamas efektyviai, disponavimas juo būtų ekonomiškai pagrįstas ir duotų naudos. Neteisinga būtų šiuo mokesčiu apmokestinti būstą, kurį žmogus deklaruoja kaip savo pagrindinę gyvenamąją vietą.
Trečią kartą už tą patį
Rūta Vainienė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė
Šiuos mokesčius vertinu labai neigiamai, nes jie ne tik ne šiuolaikiniai, kaip kartais bandoma aiškinti, bet labiau primena antikos laikus, kai buvo apmokestinami daiktai. Žmonijos evoliucija keitė mokesčius – buvo einama nuo daiktų prie pajamų apmokestinimo. Senovėje būdavo sunku apskaičiuoti pajamas, didelė jų dalis būdavo gaunama ne pinigais. Tačiau dabar vyrauja piniginės pajamos. Galima nesunkiai ir tiksliai sužinoti, kiek jų gavo kiekvienas asmuo. Be to, pajamos jau apmokestintos mažiausiai du kartus – gyventojų pajamų ir pridėtinės vertės mokesčiais. Taigi įvedus šiuos mokesčius žmogus būtų verčiamas mokėti trečią kartą už tą patį dalyką. Be to, dar ir kasmet, nes nekilnojamasis turtas ar automobilis – ne kruopos, kurias suvartojame greitai.
Pasirengti reikėtų dvejų metų
Kęstutis Kristinaitis, UAB korporacijos „Matininkai“ prezidentas
Daugelyje valstybių NT mokestis yra priemonė reguliuoti nekilnojamojo turto burbulų pūtimąsi. Mes siūlėme tokį įstatymą priimti 2005-aisiais. Tačiau tada apie jį tik padiskutuota. Šiuo metu padėtis rinkoje kitokia. Dabar priėmus tokį įstatymą rezultatas būtų priešingas. Manau, kad kitas nekilnojamojo turto burbulas pradės pūstis gal po trejų metų. Taigi yra laiko tam pasirengti ir pirmiausia sujungti Žemės mokesčio ir Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymus. Manau, kad normaliai dirbant toks pasirengimas užtruktų dvejus metus, nes reikėtų iš naujo įvertinti turtą.
Albinas Čaplikas
