Tačiau sovietmečiu konservavimas buvo vienas iš būdų – pigiai ir skaniai valgyti visus metus. Žmonės buvo raginami netgi sugedusius konservus iš naujo konservuoti, o vėliau valgyti.
Sovietų Sąjunga, kaip ir dabar Rusija, yra didžiausia pagal plotą šalis pasaulyje. Joje per akis dirbamos žemės, be to, niekada netrūko ir trąšų. Tačiau, nepaisant viso šito, dėl nevykusios ekonomikos ir paplitusių vagysčių, parduotuvėse nuolat trūkdavo vaisių ir daržovių.
Kaip tik dėl to daugelis sovietinių žmonių turėjo savo kolektyvinį sodą ar daržą. O ten užsiaugintą derlių buvo priversti konservuoti, kad daržovių, vaisių ar uogų turėtų ir šaltuoju laikotarpiu.
Tiesa, šeimininkės neretai susidurdavo su iššūkiais. Pavyzdžiui, nerasdavo nusipirkti metalinių dangtelių stiklainiams, kuriuos tuo metu reikėdavo užsukti su specialiu įrankiu.
Naujienų portalas tv3.lt toliau tęsia straipsnių ciklą apie taupymo patarimus sovietmečiu, kurie surinkti sovietinei moteriai skirtoje knygoje „Taupumas buityje“ (aut. E. Kanevskis, E. Krasnianskis, M. Lysovas), kuri lietuviškai išleista 1987 m., likus vos keliems metams iki nepriklausomybės.
Pirmąjį straipsnį apie patarimus šeimininkėms, kaip taupyti, taupymą galite skaityti čia.
Konservų cechas namuose
Knygų autorius pradėdamas skyrių apie konservavimą tikino, kad kai kurios namų šeimininkės nepatikliai žiūri į konservuotus vaisius ir daržoves, esą natūralūs ir švieži jie turi gerokai daugiau naudingųjų medžiagų, vitaminų.
Tačiau jis siūlė žiūrėti racionaliai, juk šviežius vaisius ir daržoves anuomet žmonės galėjo valgyti tik vasarą ir rudenį.
„Juk tik konservuojant vaisius ir daržoves, juos žmonės galės valgyti visus metus“, – pastebėjo knygos autorius.
O daugiau patarimų, kaip konservuoti ir taupyti maistą, jis paprašė konservų pramonės specialisto. Šis iš karto pabrėžė ekonominį atsargų ruošimo aspektą.
„Konservavimas namų sąlygomis padeda sukaupti pigaus ir įvairaus maisto atsargas“, – pažymėjo specialistas.
Anot jo, pats paprasčiausias būdas išsaugoti daržoves ir vaisius žiemai yra džiovinimas.
„Tačiau džiovinti produktai tampa prastesnės kokybės nei švieži. Mano manymu, nors ir sudėtingiau, bet geriausia daržoves ir vaisius konservuoti kaitinant. Šis būdas yra visiems gerai žinomas. Produktai sudedami į stiklainį ar butelį, sandariai uždaromi ir kaitinami, t. y. sterilizuojami garuose arba vandenyje. Į šviežius produktus dedama tik cukraus arba druskos.
Tačiau nekonservuokite namų sąlygomis mėsos, žuvies, kukurūzų, žaliųjų žirnelių, žiedinių kopūstų. Dažniausiai jūs tik sugadinsite produktus ir sugaišite laiką, nes namie pagaminti minėti konservai dažniausiai yra kenksmingi žmogui“, – įspėjo konservavimo specialistas.
Kaip sunaudoti sugedusius konservus
Nors konservavimas įvardijamas, kaip vienas geriausių būdų taupyti, tačiau jį apsunkindavo prekių trūkumas.
Pavyzdžiui, tuo metų trūko metalinių dangtelių. Tai pripažino tiek knygos autorius, tiek jo kalbinamas konservavimo specialistas. Tačiau jis dėl dangtelių trūkumo kaltino pirkėjus.
Mat, žmonės prisiperka dangtelių po 100 ar net 200 vienetų, tačiau jų nesunaudoja, todėl dangteliai ilgai nenaudojami rūdija.
Tačiau sprendimą pašnekovas rado greitai. Anot jo, nebūtina naudoti metalinius dangtelius.
„Juk dalis atsargai paruoštų produktų suvartojama rudenį ir pirmaisiais žiemos mėnesiais, t. y. laikomi nelabai ilgai. Šiam tikslui visai tinka dangteliai su metaliniais spaustukais. Tik būtinai reikia patikrinti, ar stiklainis uždarytas hermetiškai, jį apvertus dangteliu žemyn. Produktai, kurie bus vartojami pirmiausia, tiks ir prisispaudžiantys polietileniniai dangteliai“, – patarė jis.
Pašnekovas dalijo patarimus, ką daryti, jeigu konservai pradėjo gesti.
„Viena dažniausių šeimininkes lydinčių nesėkmių – stiklainių su marinuotomis ar konservuotomis raugintomis daržovėmis dangtelių išsipūtimas arba nukritimas. Šiuo atveju jas reikia išgriebti iš marinato, nuplauti, sudėti į kitus švarius stiklainius, užpilti nauju stipresniu marinatu.
Galima panaudoti ir seną marinatą, tik jį reikia gerai pavirinti, perkošti ir parūgštinti actu. O jeigu taip nutiko su rūgštynėmis, jas būtinai išmeskite“, – patarė konservavimo specialistas.
Džiovini vaisiai, uogos, daržovės gali atidrėkti, pelyti, juose gali atsirasti vabaliukų. Tačiau visa tai, anot konservavimo specialisto, ne bėda.
„Džiovintus vaisius ar daržoves reikia plonu sluoksniu paberti ant skardos ir padžiovinti orkaitėje (25–30 minučių, 55–60 laipsnių temperatūroje. Produktus taip pat galima palaikyti savaitę šaltyje“, – patarė pašnekovas.
Sodas ir daržas bute
Knygos autorius tikina, kad vaisių ir daržovių galima užsiauginti ne tik vasarą sode ar darže, bet ir žiemą namuose. Anot jo, tai ne tik puikus laisvalaikio praleidimo būdas, bet ir būdas sutaupyti.
Taigi autorius vardija keletą patarimų:
- Svogūnų laiškus galima auginti žemėje, tačiau geriau hidroponikos metodu (augalų auginimas vandenyje, – aut. past.) Paruoškite tokį trąšų tirpalą – 1 litrui vandens imkite 1,5–2 gramus amonio salietros, 2–3 gramus superfosfato ir 1,5–2 gramus kalio chlorido.
- Kaip hidroponikos metodu auginti agurkus? Į 5 litrų talpos indą pripilkite 8–10 centimetrų sluoksnį smulkios skaldos ar sugrūstų raudonų plytų. Ant skaldos pastatykite 3 litrų talpos indą (didelį vazoną) su skyllutėmis dugne ir du trečdalius šio indo pripildykite upės smėlio, perplauto verdančiu vandeniu. Šio indo centre, ant smėlio, padėkite iš anksto drėgname flaneliniame skudurėlyje sudaigintą agurko sėklą. Tinkamiausia daiginimo temperatūra 22–25 laipsniai šilumos.
- Augalus tręšti geriausia mineralinėmis trąšomis ir organinėmis, geriausia paukščių išmatomis.