• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Bankų ir verslo kovoje kalama į vienus vartus - verslas triuškinamas. Verslininkai tvirtina nesulaukiantys jokio gailestingumo net maldaudami nevaryti į bankrotą. Specialistai aiškina, jog bankai, atėmę paskutinį litą, užsitvirtina pozicijas bei laimi teismus, nes verslininkai nebeturi už ką samdyti teisininkų, o valstybė jų neskiria dėl kadaise buvusio pelno.

REKLAMA
REKLAMA

Savivalė klesti

Lietuvos verslas, nuo 2008-ųjų patyręs smūgį dėl ekonominės krizės, neatlaikė antrojo - bankų savivalės. Daugelis savo kailiu patyrė, jog iškilus sunkumams bankas ne tik nenori tartis dėl imto kredito atidėjimo, bet ir priverčia užstatyti asmeninį turtą. Tačiau valstybė, turinti užtikrinti, kad piliečių interesai būtų ginami bent jau teismuose, sužlugdyto verslo atstovus palieka likimo valiai. Mat jų buvusios pajamos neleidžia jiems skirti nemokamos teisinės pagalbos.

REKLAMA

Kaunietis Pranas (pavardė redakcijai žinoma, - red. past.), dar visai neseniai vadovavęs sėkmingai dirbusiai elektros instaliavimo darbų įmonei, buvo nugręžtas iki paskutinio siūlo. Mat padarė lemtingą klaidą - 550 tūkst. litų paskolą, imtą banke “DNB Nord", laidavo savo turtu. Dabar jis neteko ir už paskolą pirkto žemės sklypo, ir savo būsto. Net ir šiuos pardavus, jis turės atiduoti likusią skolą bankui iš savo pensijos.

REKLAMA
REKLAMA

“Drąsiai sakau - bankas mane sužlugdė savo veiksmais. Privertė paskolą laiduoti savo asmeniniu turtu. Vėliau jis neatidėjo įmokų, o palūkanos išaugo iki 12,98 proc., neleido paskolos konvertuoti į eurus. Jei paskola būtų atidėta, būčiau dar išsilaikęs, mokėjęs ir palūkanas. Bet tartis jie nenorėjo", - pasakojo kaunietis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Teisininkų neįperka

Į pirktą sklypą buvęs verslininkas investavo apie milijoną litų, dalį pinigų skolinosi iš giminių. Tačiau dabar susidūrė su teisiniu nihilizmu - bylą prieš banką galėtų laimėti, tačiau neturi pinigų teisininkui. Išsigelbėjimas - valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba rengiant dokumentus teismui. Tik ji neprieinama, nes jis pagal įstatymus - per daug turtingas.

REKLAMA

“Dabar esu taip nustekentas, kad neturiu pinigų net advokatui. Bet mokesčių inspekcija neišduoda pažymos, kad galėčiau nemokamai gauti teisines paslaugas. Jie žiūri į mano ankstesnes pajamas, bet visiškai nenori matyti išlaidų. Esu basas. Bet bankai pasiima kvalifikuotus teisininkus, o aš pinigų samdyti teisininkams neturiu", - absurdišką situaciją įvardijo jis.

REKLAMA

Bankai nepralaimi

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas nepanoro paaiškinti bankų veiksmų. “Neturiu laiko", - tokį motyvą pateikė jis.

Vis dėlto advokatas Paulius Docka, atstovaujantis verslininkams bylose su bankais, pripažino, jog teisinės praktikos, kai dėl bankų nesąžiningų veiksmų laimėtų verslas, beveik nėra. Nes jei tik bankui kyla bent menkiausias įtarimas, jog byla bus pralaimėta, jis puola tartis su verslu nenorėdamas precedento. Tai patvirtino ir Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos valdybos narys Saulius Žilinskas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Praktikos nėra

“Iki Aukščiausiojo Teismo bylos nėra atėjusios. Jei tik bankas pajunta, kad jis pralaimi, skuba taikytis. Todėl ta praktika net negali gimti. Arba antrasis atvejis - bankas tiek “išbuožina" verslininkus, kad jie nebeturi galimybių net gintis. Tada formuojasi tik neigiama teisinė praktika - verslas pralaimi", - pripažino jis ir pridūrė, jog Ūkio ministerijai jau pateiktas siūlymas skirti nemokamą teisinę pagalbą visko netekusiems verslininkams, nes dabar paramos gali tikėtis tik jei per praėjusius 12 mėnesių neuždirbai 6400 litų (8 minimalių atlyginimų).

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų