Savaitraščio „Ekonomika.lt“ paprašytas įvertinti tipiško lietuvio verslininko aprangą bei etiketo laikymąsi, žinomas etiketo ir protokolo ekspertas Arminas Lydeka tvirtina, kad per penkiolika metų mato didelį progresą, tačiau kol kas verslininkams rašytų tik vidutinį pažymį ir siūlytų pasitempti komunikacijos srityje.
„Lietuvoje nėra tokio seno išsikristalizavusio požiūrio į komunikaciją, elgesį, aprangą, vizitinių kortelių naudojimą ar vizitų planavimą, kaip Italijoje, Prancūzijoje ar Liuksemburge – šalyse, kurias būtų galima pateikti kaip gerąjį pavyzdį, - sako A. Lydeka. – Tačiau nėra ir taip blogai kaip, pavyzdžiui, JAV. Ne šiaip sau šį pavyzdį miniu, nes tai daugeliu aspektų lyderiaujanti valstybė, tačiau deja kalbant apie etiketą ir protokolą, ji turi daug problemų.“
Anot etiketo ir protokolo eksperto, per pastaruosius 15 metų verslininkų aprangoje ir elgesyje matomas akivaizdus progresas: „Jau nebepamatysime baltų kojinių prie darbo kostiumo ar dokumentų, sudėtų į prekybos centro maišelį. Tas progresas vyksta labai sparčiai, nes Lietuvos sienos atsivėrė. Vertinant protokolo laikymąsi, daugiau problemų mūsų verslininkams kyla dėl komunikacijos.“
A. Lydeka pastebi, kad su verslo partneriais, klientais ar kitais asmenimis vis dar privengiama bendrauti vadovaujantis protokolo normomis ir dažnai manoma, kad užsienio kolegos klausimas „Kaip sekasi?“ yra tikrai nuoširdus.
„Tai mandagumo frazės, todėl nereikia pulti į jas atsakyti, pasakoti, kaip sekasi, kaip laikosi šeima ir vaikai ar kokius vaistus žmona vartoja, – sako A. Lydeka. – Lietuviams dar būdingas per didelis griežtumas užimant diskusijoje poziciją vienu ar kitu klausimu, taip pat trūksta tolerancijos, ypač vyresniajai kartai.“
Anot etiketo ir protokolo žinovo, lietuviai verslininkai daug patirties įgauna važinėdami po pasaulį, dalyvaudami tarptautiniuose renginiuose, derybose ir susitikimuose. Tačiau jiems labiau reikėtų pasidomėti, kaip sudaryti vizitų programas, pasitikti, priimti ir išlydėti svečius.
„Svarbus dalykas ir vaišių stalas. Reikia pripažinti, kad dėl giliai įsišaknijusių tikro lietuviško vaišingumo tradicijų, ne visiems suprantama, kad nereikia svečiui per prievartą grūsti maisto ar gėrimų. Seniai praėjo pokaris ir tam verslininkui iš Vakarų nėra tokios būtinybės ar noro pavalgyti, - šypsosi A. Lydeka. – Susitikimo esmė – pabendrauti su žmonėmis gražioje aplinkoje, kažką aptarti prie vaišių stalo. Tai aplinkos klausimas, susirenkama ne pavalgyti.“
Savaitraštis „Ekonomika.lt“ A. Lydeką kalbino sudarinėdamas tipiško lietuvio verslininko portretą. Kaip šalies verslininkus įvairiais aspektais įvertino kiti ekspertai, skaitykite pirmadienį savaitraštyje „Ekonomika.lt“.
Evelina POVILAITYTĖ
