Širdies ligos visame pasaulyje vis dar yra pagrindinė vidutinio amžiaus žmonių mirties priežastis, nulemianti daugiau kaip 40 proc. mirties atvejų. Manoma, kad 2017 metais dėl širdies ligų mirė maždaug 17,7 mln. žmonių.
Tačiau turtingesnėse šalyse nuo vėžio dabar miršta daugiau žmonių nei nuo širdies ligų, rodo du tyrimai, aprašomi medicinos žurnale „The Lancet“.
Lavalio universiteto Kvebeke profesorius emeritas Gilles'is Dagenais sakė, jog jo komandos tyrimas parodė, kad vėžys 2017 metais buvo antra pagal svarbą mirties priežastis kalbant apie visą pasaulį ir nulėmė 26 proc. visų mirčių.
Tačiau, pasak G. Deganais, vėžys pagrindine mirties priežastimi visame pasaulyje galėtų tapti „vos per kelis dešimtmečius“.
Tyrimo metu dešimtmetį buvo stebima daugiau kaip 160 tūkst. suaugusių žmonių didelių, vidutinių ir mažų pajamų šalyse. Nustatyta, kad žmonės neturtingesnėse šalyse vidutiniškai 2,5 karto dažniau miršta nuo širdies ligų, palyginti su turtingesnėmis šalimis.
Tuo tarpu tokios neinfekcinės ligos kaip vėžys neturtingesnėse šalyse buvo retesnės.
Antras tyrimas, kurį taip pat atliko Kanados mokslininkai, pasinaudodami pacientų duomenimis toje pačioje 21 šalyje, parodė, kad vadinamieji modifikuojami rizikos veiksniai yra atsakingi už 70 proc. širdies ligų atvejų visame pasaulyje.
Šie veiksniai apima mitybos, elgesio ir socioekonominius faktorius.
Metaboliniai rizikos veiksniai – didelė cholesterolio koncentracija, nutukimas ar diabetas – nulėmė daugiau kaip 40 proc. visų širdies ligų atvejų ir buvo svarbiausi turtingesnėse šalyse.
Tačiau taip pat nustatytas tvirtas ryšys tarp širdies ligų besivystančiose šalyse ir oro užterštumo namuose, prastos mitybos ir prasto išsilavinimo.
„Šių šalių vyriausybėms reikia pradėti investuoti daugiau bendrojo vidaus produkto į neužkrečiamųjų ligų, įskaitant širdies ir kraujagyslių ligas, prevenciją ir valdymą, o ne skirti didžiausią dėmesį vien užkrečiamosioms ligoms“, – sakė McMasterio (Makmasterio) universiteto medicinos profesorius Salimas Yusufas.
