12 proc. apklaustųjų savo finansines žinias apie investavimą vertina labiau teigiamai nei neigiamai. 24 proc. išreiškė neutralius vertinimus (nei gerai, nei blogai), o 56 proc. pripažino, jog apie investavimą žino nepakankamai: iš jų 30 proc. teigė, jog žinių trūksta, o 26 proc. – jog nieko apie tai neišmano.
„Žinių trūkumas veikia ir gyventojų finansinį elgesį – 11 proc. pinigus namuose ar indėliais laikančių respondentų teigė nesinaudojantys vertybinių popierių rinka todėl, kad jiems trūksta žinių apie investavimą“, – sako VPK pirmininko pavaduotojas Vaidas Cibas.
Netgi įvairia forma lėšas investuojantys žmonės dažniausiai pasigenda bendros informacijos apie investavimą: 47 proc. kokias nors investicines priemones turinčių respondentų pritarė teiginiui, kad jiems apskritai trūksta žinių apie investavimą.
61 proc. apklaustųjų žino, kas yra infliacija, o 29 proc. teisingai suskaičiavo palūkanas
Tik 61 proc. Lietuvos gyventojų nurodė, kad infliacija yra bendro kainų lygio didėjimas. Tuo tarpu 39 proc. pasirinko klaidingus atsakymus: 16 proc. mano, kad infliacija yra valstybės skolos didėjimas, 11 proc. – kad tai BVP didėjimas, o 6 proc. atrodo, kad tai yra palūkanų normų didėjimas.
Teisingai sudėtinių palūkanų skaičiavimą supranta tik mažiau nei trečdalis (29 proc.) respondentų – jie teisingai atsakė, kad įnešus į banką 100 Lt vertės indėlį, esant 10 proc. metinei palūkanų normai, po 2 metų atgaunama suma bus lygi 121 Lt. Kiek daugiau nei pusė apklaustųjų (52 proc.) teigė, jog atgaunama suma tokioje situacijoje būtų 120 Lt.
Trūksta žinių apie investicinių priemonių rizikingumą ir likvidumą
69 proc. tyrimo dalyvių teisingai mano, jog investuojant į investicinį fondą ne visada galima atgauti pradinę investuotą sumą. Šiek tiek mažiau – 59 proc. – teisingai nurodė, kad geri pensijų ir investicinių fondų rezultatai neužtikrina, kad tokie arba labai panašūs rezultatai išliks ateityje.
Tik 37 proc. respondentų teisingai įvardino rizikingiausią investicinę priemonę – akcijas. Dar mažiau – tik beveik penktadalis – respondentų teisingai nurodė mažiausiai likvidų lėšų laikymo būdą: investavimą į nekilnojamąjį turtą.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad gyventojai nepakankamai gerai suvokia rizikos ir pelno santykį: 44 proc. klaidingai tiki, kad investicija gali būti ir labai saugi, ir labai pelninga, o 51 proc. nežino, kad kuo labiau rizikuoji, tuo didesnio uždarbio gali tikėtis.
„Manyti, kad investicija gali būti ir labai saugi, ir labai pelninga yra ne tik klaidinga, bet ir pavojinga. Didelis pelnas visada siejamas ir su didele rizika, tad jei kas nors jums siūlo investuoti labai saugiai ir žada didelius pelnus, visada į tokius pasiūlymus žiūrėkite labai atsargiai“, – primena VPK atstovas Vaidas Cibas.
Nepakankamos finansinės žinios – daugelio šalių problema
Panašių tyrimų užsienio šalyse rezultatai atkleidžia, kad Lietuvos gyventojų finansinių žinių trūkumas nėra labai išskirtinis. Jei 71 proc. Lietuvoje respondentų negalėjo teisingai suskaičiuoti sudėtinių palūkanų, tai, pavyzdžiui, Italijoje, kaip rodo tyrimai, tokių respondentų buvo 62 proc., o Australijoje – 72 proc. Teisingą infliacijos sąvoką sugebėjo nurodyti 61 proc. lietuvių ir 70 proc. vengrų.
Tyrimai rodo, kad Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, mažiausiai žinių turi žemiausių pajamų ir išsilavinimo asmenys, mažesnių vietovių gyventojai.
Didesnis dėmesys finansiniam švietimui
Įvairiose šalyse susirūpinimas dėl gyventojų finansinės elgsenos ir jų žinių paskatino tų šalių valdžios institucijas ir nevyriausybinį sektorių daugiau dėmesio skirti finansiniam švietimui. Tai šalis nares 2007 m. gruodį paskelbtame komunikate „Finansinis švietimas“ ragino daryti ir Europos Komisija.
Dėmesys finansiniam švietimui didėja ir Lietuvoje. Seimas 2008 m. balandį pasiūlė Vyriausybei, remiantis minėtuoju Europos Komisijos komunikatu, kartu su suinteresuotomis institucijomis parengti nacionalinę bendrų veiksmų programą finansinio švietimo klausimais. Įgyvendinant šį pasiūlymą buvo sudaryta Švietimo ir mokslo ministerijos vadovaujama darbo grupė, į kurią buvo pakviesti finansų sektoriaus priežiūros institucijų, ministerijų, nevyriausybinių organizacijų atstovai. Darbo grupė parengė Visuomenės finansinio švietimo programos projektą – jis šiuo metu pateiktas Vyriausybei.
