Vilniaus apygardos teismas spalio 21 dieną nurodė „Kesko Senukams“ sumokėti „Sekeslog 17“ papildomai 1,2 mln. eurų nuomos mokesčio, paskaičiuoto nuo 2023 metų balandžio iki 2024 metų gegužės, 48,3 tūkst. eurų delspinigių ir 11,5 proc. procesinių palūkanų.
„Ieškovės („Kesko Senukai Lithuania“ – BNS) prievolė sumokėti nuomos mokestį sutartyje numatyta tvarka ir nustatytu dydžiu lieka galioti“, – nusprendė teismas.
„Kesko Senukai“ teismui teigė, kad 2016 metais su „Sekeslog 17“ pasirašė nuomos sutartį, pagal kurią kaina kasmet didinama pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI). Anot bendrovės, prasidėjus karui Ukrainoje šis indeksas neproporcingai išaugo, todėl įmonė prašė teismo įvertinti, ar tokia nuostata yra teisinga ir sąžininga, bei prašė ją keisti.
„Pagrindinė indekso staigaus padidėjimo priežastis – ekstraordinariniai išoriniai veiksniai, kurių šalys negalėjo kontroliuoti ar numatyti. Indeksas 2022 metais smarkiai išaugo daugiausia dėl energijos ir maisto kainų kilimo, kurį nulėmė Rusijos karas su Ukraina. Lietuva buvo tarp visų Europos šalių, kuri labiausiai patyrė kainų augimą“, – teismui teigė „Kesko Senukai“.
„Kesko Senukai“ minėtu laikotarpiu nuomą mokėjo, tačiau mažiau nei numatė sutartis, pagal kurią kasmet balandžio 1 dieną nuomos kaina indeksuojama pagal SVKI. Anot nutarties, objekto nuomos kaina per mėnesį 2023 metais siekė 506,9 tūkst. eurų.
Anot Lietuvos įmonės, ji kvietė „Sekeslog 17“ derėtis dėl abiem šalims priimtinos nuomos mokesčio tvarkos, tačiau susitarti nepavyko.
Tuo metu „Sekeslog 17“ teigė, kad kovido pandemijos ar karo „Kesko Senukai“ nuspėti negalėjo, tačiau infliacijos kilimą – galėjo ir turėjo įvertinti tai, kad rinkoje nuolat vyksta įvairios turbulencijos, lemiančios arba galinčios lemti infliacijos didėjimą arba mažėjimą, ką patvirtina ir šalies kainų indekso istoriniai duomenys.
„Nuomos mokesčio indeksavimas pagal SVKI niekaip neiškreipia šalių interesų pusiausvyros, kadangi dėl kilusios infliacijos ir pati ieškovė („Kesko Senukai“ – BNS) gavo rekordines pajamas bei savo ieškiniu viso labo siekia sutaupyti atsakovės („Sekeslog 17“ – BNS) sąskaita“, – teismui teigė „Sekeslog 17“.
„Nuomos sutarties nuostatos labai aiškiai nustato nuomos mokesčio apskaičiavimą ir joje nėra jokių užuominų apie indeksacijos viršutinę ribą (lubas)", – nusprendė teismas.
Tai jau ne pirmas „Kesko Senukų“ ir JAV fondo įmonės ginčas teismuose. Apeliacinis teismas 2023 metų spalį nutarė, kad „Kesko Senukai“ JAV įmonei turi sumokėti daugiau nei 1 mln. eurų skolą už nuomą 2021-ųjų sausį–birželį, kai antrojo karantino metu buvo uždrausta fizinė prekyba, o logistikos centru nebuvo galima laisvai naudotis.
Anksčiau bendrovės ginčijosi dėl 0,5 mln. eurų skolos už nuomą 2020 metų pavasarį, pirmojo karantino metu. 2023 metų vasarį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas galutinai nusprendė, kad „Kesko Senukai“ privalo „Sekeslog 17“ sumokėti 517,2 tūkst. eurų skolą, 20,3 tūkst. delspinigių su 6 proc. palūkanomis.
15 metų trukmės logistikos centro Žemaitkiemio kaime nuomos sutartį įmonės pasirašė 2016 metų rugpjūtį.
