Socialiniame tinkle kilo diskusija apie grynuosius pinigus ir banko sąskaitą. Viena mergina pasakojo, kad grynaisiais pinigais sukaupė 5 tūkst. eurų.
„Toks taupymo būdas man atrodė geriausias – kiekvieną mėnesį tam tikrą sumą pinigų atsidėdavau į taupyklę. Dabar jau turiu sukaupusi 5 tūkst. eurų. Svarstau imti būsto paskolą. Todėl tuos pinigus noriu pervesti į sąskaitą.
Tačiau bijau, kad bankas tuos pinigus apmokestins, lieps susimokėti tam tikrą mokestį. Taigi, koks geriausias būdas savo pinigus perkelti į banko sąskaitą be pasiaiškinimų bankui?“ – klausė mergina.
Komentatoriai tikino, kad bankas pinigus tikrai apmokestins.
„Jeigu ir 500 eurų norėsite įnešti į sąskaitą, turėsite pasiaiškinti bankui. Taip pat jis gali jus ir apmokestinti“, – įspėjo moteris.
Kitas komentatorius tikino, kad bankui reikės pateikti dokumentus, kurie pagrįstų pinigų kilmę.
„Neklaidinkite, bankas gali paprašyti pateikti dokumentus, kurie paaiškintų, iš kur tie pinigai atsirado. Ir, jeigu jie bus pateikti, bankas pinigų tikrai neapmokestins“, – tikino vyras.
Tuo metu kita komentatorė siūlė grynuosius pinigus leisti einamosioms išlaidoms.
„Tiesiog atsiskaitykite, kur galite, grynaisiais. Per tam tikrą laiką juos išleisite. Tada niekam nereiks aiškintis, iš kur ir kaip gavote savo santaupas“, – patarė moteris.
Banke grynųjų pinigų nepriima
„Luminor“ kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė priminė, kad banko skyriuose grynųjų pinigų banko specialistai nepriima.
„Su grynaisiais pinigais banko skyriuose nedirbame, todėl mūsų klientai gali įnešti pinigus į savo sąskaitą per bankomatus be papildomo paaiškinimo. Nors šiuo metu konkrečių ribojimų dėl grynųjų pinigų įnešimo neturime, banko specialistai turi teisę papildomai pasiteirauti apie lėšų kilmę, jei tam tikri kliento veiksmai sukeltų abejonių dėl atitikimo pinigų plovimo prevencijos reikalavimams.
Visuomet rekomenduojame bendradarbiauti su banku ir pateikti prašomus dokumentus, siekiant užtikrinti sklandų paslaugų teikimą ir galimybę laisvai disponuoti savo lėšomis“, – komentavo banko specialistė.
Taip pat ji patarė ir skatino klientus savo lėšas verčiau taupyti taupomojoje sąskaitoje, o ne grynaisiais – tokiu būdu, uždirbant palūkanas, galima sutaupyti daugiau.
Prašo užpildyti klausimyną
SEB banko atstovė žiniasklaidai Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė komentavo, kad klientai turi užpildyti anketas apie savo pajamas.
„Tai daroma norint suprasti kliento veiklą, piniginių operacijų pobūdį ir prognozuoti galimą finansinę elgseną ateityje, kaip to reikalauja teisės aktai.
Todėl banke klientų prašome užpildyti anketą apie jų veiklą, pajamų šaltinius, klientai taip pat nurodo ir planuojamas apyvartas sąskaitose bei grynaisiais pinigais“, – sakė banko atstovė.
Anot jos, ši informacija leidžia suprasti, kokios finansinės operacijos yra būdingos klientui, o kurios gali būti identifikuotos kaip neįprastos.
„Jei nutiktų taip, kad vykdant dalykinių santykių stebėseną būtų identifikuotos neįprastos grynųjų ar negrynųjų pinigų operacijos, galime užduoti papildomus klausimus, paprašyti kliento atnaujinti jo anketos duomenis, esant poreikiui – paprašyti papildomų dokumentų.
Atlikdami operacijų stebėseną, vertiname visą turimą informaciją apie klientą, todėl konkreti suma, nuo kurios bus prašoma paaiškinimo, nėra nustatyta ir priklauso nuo visų susijusių aplinkybių visumos“, – komentavo I. Dauguvietytė-Daskevičienė.
Dokumentų sąrašas
„Swedbank“ atstovas Gytis Vercinskas vardijo dokumentus, kurių bankas gali paprašyti, norėdamas daugiau sužinoti apie kliento pinigų kilmę:
- jeigu lėšų kilmė yra darbo užmokesčio santaupos, jas gali patvirtinti kitos finansų įstaigos sąskaitos išrašas, pažymos iš darbdavio arba Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) pateiktos pajamų mokesčio deklaracijos;
- jeigu lėšų / turto kilmė (šaltinis) yra paskola, jos faktinį suteikimą gali patvirtinti mokėjimo nurodymas ar kitas pinigų perdavimo faktą patvirtinantis dokumentas ir įstatymo nustatytos formos bei turinio paskolos sutartis;
- jeigu lėšų / turto kilmė (šaltinis) yra nekilnojamojo turto pardavimas, lėšų / turto kilmę (šaltinį) gali patvirtinti mokėjimo nurodymas ar kitas pinigų perdavimo faktą patvirtinantis dokumentas ir įstatymo nustatytos formos bei turinio pirkimo–pardavimo sutartis;
- jeigu lėšų / turto kilmė (šaltinis) yra dovana, jos faktinį suteikimą gali patvirtinti mokėjimo nurodymas ar kitas pinigų perdavimo faktą patvirtinantis dokumentas ir įstatymo nustatytos formos bei turinio dovanojimo sutartis;
- jeigu lėšų kilmė yra pajamos iš individualios veiklos, ją gali patvirtinti VMI pateiktos pajamų mokesčio deklaracijos;
- jeigu lėšų kilmė yra pajamos iš juridinio asmens akcijų pardavimo ar dividendų, ją gali patvirtinti akcijų pardavimo sutartys, vertybinių popierių sąskaitos išrašas ar dokumentas, pagrindžiantis dividendų išmokėjimą.
„Atkreipiame dėmesį, kad pateiktas dokumentų sąrašas nėra baigtinis, t. y. kiekviena situacija yra vertinama individualiai ir gali būti paprašoma kito, sąraše nesančio lėšų / turto kilmę (šaltinį) patvirtinančio dokumento“, – sakė banko atstovas.
