Panevėžio prekyvietes užkariauja grybautojai ir uogautojai. Ne vienas turgaus prekeivis prisipažįsta – miško gėrybių intensyviau ieškoti privertė sunkmetis.
Anksčiau tik pomėgiu buvęs grybavimas ar uogavimas šią vasarą virto neblogu uždarbiu. Atkaklus miško derliaus rinkėjas per mėnesį gali uždirbti net ir tūkstantį litų.
Vis daugiau Panevėžio krašto grybautojų bei uogautojų išvysti galima ne tik pamiškėje, bet ir turgavietėse ar parduotuvių prieigose.
Ant prekystalių karaliauja mėgstamiausi grybai – baravykai, šilbaravykiai, raudonviršiai, voveraitės. Į turgų gyventojai intensyviai neša ir mėlynes, vienas kitas – paskutines žemuoges ar laukines avietes.
„Sekundės“ kalbinti centrinės miesto turgavietės prekeiviai tikino, jog šiuo metu miško gėrybės yra brangiausios, nes toli gražu ne kiekvienas liepą jų sugeba rasti. Vis dėlto sunkmetis pakoregavo grybų ir uogų kainas. Pageidaujantieji privilioti pirkėjus už litrą uogų ar puskilogramį grybų prašo keliais litais mažiau nei pernai.
Peni ir Varėna
Prekiautojai tikina gramų kruopščiai neskaičiuojantys ir grybų sverti nepuolantys – derėtis panoręs pirkėjas nesunkiai išsireikalauja dar kelių papildomų.
Centriniame turguje prekiaujanti dvidešimtmetė panevėžietė pasakojo, jog prie prekystalio tiesiog praleidžia vasaros atostogas ir pailsi nuo studijų. Mergina teigė, kad maždaug du kartus per savaitę vyksta į derlinguosius Varėnos miškus ir iš ten į Panevėžį atsiveža mėlynių bei voveraičių.
„Tikrai apsimoka, juo labiau kad Varėnoje grybų ir uogų daug daugiau. Ką parsivežu, viską parduodu. Man tokia veikla yra ir puikus poilsis, ir geras uždarbis. Per mėnesį uždirbu daugiau nei kokios kavinės barmenė. Galiu ir tūkstantį litų gauti“, – sakė studentė.
Grybais prekiaujanti dar viena panevėžietė pasakojo miško gėrybių randanti daug arčiau – Žaliosios girioje. Moters teigimu, apie 15 val., darbui baigiantis, prekystalis įprastai jau būna tuščias: „Taip uždarbiauju jau nuo birželio vidurio – pirkėjų pakanka.“
Beje, pardavėja sulaukė ir pro šalį ėjusios moters pastabų. Turgaus lankytoja piktinosi, kad parduodami grybai yra per maži, tad sąžiningas grybautojas jų rauti dar neturėtų.
„Baravykai net spalvos tinkamos neįgavę, balti – jiems dar reikia augti ir augti. Grybautojai per anksti tokius nurenka, gal net su specialiais įrankiais iš samanų kapsto. Įdomu, kodėl gamtos apsauga tuo nesidomi. Pati esu grybautoja ir žinau, kad toks kolegų elgesys lygus barbariškumui“, – piktinosi ponia Danutė.
Grybai – kaip centai
Didžiausiame miesto turguje panevėžietė Janina prekiauja drauge su vyru Vytautu ir aštuonerių metų anūku Vaidu. Moters teigimu, visa trijulė kone kasryt keliauja į Žaliosios girią, kad į turgų galėtų atnešti didžiulius krepšius baravykų, raudonviršių, voveraičių ir net vos kelis litus kainuojančių ūmėdžių.
„Pirkėjų nemažai. Grybus pardavinėjome ir „Žaros“ turgelyje, ten per valandą išpirko. Tiesa, grybų miškuose dar nėra daug, nors ir lietinga liepa buvo. Todėl reikia mokėti atrasti. Mes raudonviršius nuo birželio 11 d. renkame“, – sakė Janina.
Panevėžietė teigė turinti darbą, tačiau prekyba miško gėrybėmis yra puikus būdas dar šiek tiek prisidurti. Sutuoktinei pritarė ir Vytautas.
„Grybauju jau maždaug 50 metų. Atsimenu, kai mažą tėvas į mišką nuvedė, nuo tada atgal vis traukia. Visas aplinkines girias, takus, derlingiausias vietas žinau. Svarbiausia, kad turint pomėgį galima ir užsidirbti. Juk grybai – kaip centai ant žemės, tik netingėk juos rinkti. Ir patys grybus valgyti mėgstam, žiemai sūdom, džiovinam, užšaldom. Aišku, sau rinksim vėliau, kai atsiras daugiau prekiautojų ir kaina kris“, – kalbėjo panevėžietis.
Pirkėjų mažiau
Mėlynių bei voveraičių į turgų parduoti atnešė ir Uliūnų kaime gyvenanti žolininkė Nijolė Pagareckienė.
Prekiautoja patikino, kad didžioji dalis per vasarą surinktų vaistažolių pardavimui dar tik ruošiamos, todėl užimtą prekystalį teko nukloti kitomis Labanoro girioje rastomis gamtos gėrybėmis. Juo labiau kad už jas gautų pinigų kasdienėms reikmėms pakanka.
„Daug metų renku vaistažoles, bet negaliu ir pro gražų grybą ar uogą praeiti. Nesinori verkšlenti, kad krizė – juk kiekvienas tą gali. Geriau imtis papildomo darbo ir rankų nenuleisti“, – sakė N.Pagareckienė.
Ne vienerius metus turguje prekiaujanti žolininkė pastebėjo, kad sunkmečiu klientų ateina mažiau: „Nors ir kainos numuštos keliais litais, pirkėjų vis tiek mažėja. Žmonėms pinigų trūksta, atsirenka, ką pirkti, o kas nėra būtina.“
Panevėžietė Laima prekeiviams siūlė netoli Kaubariškio sodų bendrijos esančiuose miškuose rinktas avietes.
„Sekundės“ užkalbinta moteris patikino, jog papildomai uždirbti pinigai praverčia abiem su sutuoktiniu, nes išgyventi iš pensijos sunku.
„Kada tik galim, tai ir einam uogauti. Grybauti irgi mėgdavau, tačiau iškirto daugumą mano žinotų derlingų vietų, dabar sudėtinga kokį grybą aptikti. Nemanau, kad pirkėjų sunkmečiu sumažėjo. Kas mėgo uogas ar grybus, tas ir toliau juos valgys. O juk ne visi grybauti mėgsta, daug žmonių labai erkių bijo“, – tikino pašnekovė.
Justė Briedytė
