Vis daugiau europiečių laisvą po darbo laiką ir savaitgalius leidžia ne prie televizoriaus ar bare, o darže. Patiems auginti daržoves skatina ne tik ekonominis sunkmetis, bet ir noras maitintis sveikiau. Lietuva - ne išimtis.
Mūsų šalyje mažmeninės sėklų prekybos įmonėse daržovių sėklų pardavimas šiemet išaugo net iki 3 kartų.
Didžiausias pasaulyje internetinės prekybos portalas "eBay" palygino daržovių sėklų pardavimą 2009 m. sausio-kovo mėnesiais su ankstesniais metais, skelbia Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinė sistema. Vokietijoje daržovių sėklų pardavimas išaugo 40 proc., Didžiojoje Britanijoje – 37 proc., Prancūzijoje – 32 proc., Italijoje – 30 proc., Austrijoje – 17 proc. Tačiau labiausiai prekyba daržovių sėklomis išaugo Airijoje, Lenkijoje ir Ispanijoje, atitinkamai 125, 103 ir 71 proc.
Vartotojai yra įsitikinę, kad saugiausia ir sveikiausia yra savo darže išauginta daržovė. Tačiau specialistai nelinkę su tuo besąlygiškai sutikti. Mat augalo kokybė priklauso nuo dirvožemio, sėklos kokybės, tinkamos priežiūros ir kitų veiksnių.
- Ekonominiu sunkmečiu vis daugiau europiečių pradeda patys auginti daržoves. Ar ir Lietuvoje pastebima ši tendencija?, - portalas Valstietis.lt paklausė Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorės Zofijos Cironkienės.
- Sėklų pardavimo įmonės, ypač - užsiimančios mažmenine prekyba, informavo, kad sėklų pardavimas mažomis pakuotėmis kai kuriose įmonėse padidėjo iki trijų kartų. Remiantis šia informacija, galima sakyti, kad ne tik Vakaruose, bet ir Lietuvoje pastebima bendra tendencija daugiau daržovių auginti patiems.
Vartotojai nori žinoti ką valgo, nori maitintis sveikai. Jiems atrodo, kad saugiausia yra patiems užsiauginti daržoves, jei tik turi tokią galimybę.
- Taigi ne tik ekonominis sunkmetis, bet ir noras maitintis sveikiau skatina tapti daržininkais?
- Taip. Vartotojus gąsdina informacija apie didėjančius susirgimus, nepakankamą kontrolę, genetiškai modifikuotus organizmus (GMO). Visa tai skatina patiems auginti daržoves. Pastebime ir tam tikrą nepasitikėjimą augintojais, tame tarpe - ir mūsų augintojais. Esą jie augina pramoniniu būdu, todėl jiems svarbiausia yra pinigai, pelnas ir jie rūpinasi tik kaip gauti didelį derlių.
- Kokias daržoves dažniausiai savo poreikiams augina lietuviai?
- Dažniausiai - ankstyvam vartojimui skirtas daržoves. Salotos, žalumyninės daržovės, ankstyvosios morkos, bulvės - tai, ką anksčiau tradiciškai kolektyviniuose soduose augindavo mūsų žmonės. Tačiau atsirado ir naujų kultūrų - įvairios salotos, špinatai. Kiekvienas stengiasi paįvairinti savo stalą, ypač - sunkmečiu.
Tačiau nemažai vartotojų gali greitai "atsikąsti" tokios praktikos. Mat jei bando auginti daržoves ten, kur dar prieš keletą metų buvo pievelė, tai aišku nepavyks išauginti geros kokybės bulvių, šakniavaisių.
Dabar daugiau žmonių gyvena kotedžuose ir turi sąlygas auginti daržoves. Sunkmečiu taip pat prisimenami kaime gyvenantys tėvai, giminaičiai. Todėl natūralu, kad šis veiksnys taip pat mažina vasarinių lietuviškų daržovių paklausą. Tačiau žiemos sezonui vartotojų auginamos daržovės didelės įtakos neturės, nes jie neturi gerų jų laikymo sąlygų.
- Ar tai, kad gyventojai vis dažniau daržoves augina patys, labai paveiks pramoniniu būdu jas auginančius ūkininkus?
- Dabar mes jaučiame pardavimo štilį. Tačiau tai, kad vartotojai patys augina daržoves, nėra pagrindinė prekybos sąstingio priežastis. Didžiausią įtaką mums daro kaimyninė Lenkija. Tiekėjai vežas ir turguose pardavinėja lenkišką produkciją. Patys vartotojai, nuvažiavę apsipirkti į Lenkiją, taip pat perka ir lenkiškų vaisių ir daržovių. Prekybos centrai, kiti tiekėjai taip pat siūlo lenkišką prekę.
Lietuviams tenka arba pardavinėti savo išaugintas daržoves pigiau savikainos, arba iš viso nepardavinėti, nes konkuruoti su labai pigia lenkiška produkcija yra labai sunku. Visa tai mažina lietuviškų daržovių pirkimą.
Nors ūkininkai sako, kad dar nebuvo tokio daržovių prekybos štilio, kiekvieną vasarą jų paklausa sumažėja.
Šarūnas Bulota
