Prieš kelias savaites Jungtinių Tautų konferencija prekybos ir plėtros klausimais (United Nations Conference on Trade and Development) paskelbė studiją apie investicijas pasaulyje. Pernai metų tendencijos negalėjo džiuginti nei Lietuvos, nei visos Europos Sąjungos. Tiesioginės užsienio investicijos Europos Sąjungoje, nors ir nebėra neigiamos kaip 2022 metais (kai regioną paliko 84,8 mlrd. dolerių), vis tik siekė tik 58,6 mlrd. dolerius, kai 2014–2023 metais siekdavo vidutiniškai apie 360 mlrd. eurų. Lietuva 2014–2021 metų laikotarpiu pritraukdavo vidutiniškai po 1 mlrd. dolerių per metus ir, palyginti su šiuo vidutiniu rodikliu, būtų galima sakyti, kad 2023 metų rezultatai yra labai geri. 2023 metais Lietuva pritraukė 1,8 mlrd. dolerių naujų tiesioginių užsienio investicijų ir tai ženkliai daugiau nei ilgametis vidurkis, buvęs iki plataus masto invazijos Ukrainoje. Tačiau, tiesioginių užsienio investicijų srautas į Lietuvą 2023 metais buvo jau 15,7 proc. mažesnis nei 2022 metais ir trečdaliu mažesnis nei 2021 metais.
Atsižvelgiant į geopolitinę situaciją regione, kyla klausimas, ar tik Lietuvoje stebimos mažėjimo tendencijos?
Tiesioginių užsienio investicijų srauto sumažėjimas praėjusiais metais fiksuotas didžiojoje dalyje Europos Sąjungos valstybių (ir Lietuva šiuo atveju yra šalis, kurioje mažėjimas yra vienas mažesnių), net jei bendras Europos Sąjungos rezultatas ir buvo teigiamas. Lietuvoje tiesioginių užsienio investicijų mažėjo labiausiai iš visų regiono šalių. Jei Estijoje tiesioginės užsienio investicijos paaugo net apie keturis kartus (353 proc., nuo apie 1 mlrd. dolerių 2022 metais iki 4,5 mlrd. dolerių 2023 metais), palyginti su 2022 metais, tai Lenkijoje jo sumažėjo tik 8,8 proc., Latvijoje – 13,6 procento.
Tačiau besidžiaugiant užsienio investicijomis, iš mūsų akiračio neturėtų prapulti kitas skaičius: o kiek lietuviai praėjusiais metais investavo užsienyje ir kiek kapitalo praėjusiais metais išvyko iš Lietuvos? Pasirodo – palyginti rekordiškai daug. Praėjusias metais lietuviai užsienyje investavo 0,8 mlrd. dolerių ir tai buvo apie du kartus daugiau nei 2022 metais ir daugiausiai nei bet kada anksčiau. Latvijos gyventojai tuo pačiu metu užsienyje investavo 0,6 mlrd. dolerių (keturis kartus daugiau nei 2022 metais), estai – 1,5 mlrd. dolerių (78,9 proc. daugiau nei 2022 metais), lenkai – 10,4 mlrd. dolerių (64,5 proc. daugiau nei 2022 metais).
Pagrįstai džiaugdamiesi tiesioginėmis užsienio investuotojų kuriamomis darbo vietomis čia Lietuvoje, turime pripažinti, kad Lietuvos gyventojai, vis aktyviau investuodami užsienyje, kartu su kapitalu iš Lietuvos „eksportuoja“ potencialias darbo vietas.
Kiek tokių darbo vietų eksportavime praėjusiais metais? Vertinama, kad vidutiniškai nauja darbo vieta kainuoja apie 30 tūkst. dolerių. Žinoma, aukštos pridėtinės vertės pramonėje gamyklos kainuoja brangiai ir jas aptarnauti daug žmonių nereikia. Sakykime darbo viena darbo vieta kainuoja nuo 30 iki 190 tūkst. dolerių. Vadinasi, praėjusiais metais iš Lietuvos eksportavome nuo 4 iki 25 tūkst. darbo vietų ir apie 1,5 potencialaus metinio BVP. Mes gi suprantame, kad šie darbuotojai kurs pridėtinę vertę jau kitose šalyje.
Savaime tai dar nėra blogai, jei eksportuojamas kapitalas yra kompensuojamas importuojamu kapitalu, t. y. užsienio investicijos Lietuvoje sukuria daugiau darbo vietų ir pridėtinės vertės nei lietuvių investicijos užsienyje. Lietuvos atveju praėjusiais metais tas santykis buvo teigiamas, nes užsienio investicijų pritraukta daugiau nei jų iškeliavo iš Lietuvos. Tačiau pirmas šių metų pusmetis, investicijų Lietuvoje atžvilgiu jau nėra džiuginantis, todėl labai svarbu užtikrinti, kad geopolitinės rizikos nesukurtų ilgalaikės investicinės depresijos šalyje (net tik tarp užsienio investuotojų, bet ir vietinių investuotojų).
Todėl jau dabar būtina atidžiau panagrinėti viso to priežastis. Verslo noras diversifikuotis ir mažinti rizikas yra savaime suprantamas. Priklausomai nuo sektoriaus gali būti svarbu kurtis šalia kliento ir/ar ten kur gamybos kaštai yra žemesni (juk pasaulyje šiaip ar taip galioja konkurencingumo principas).
Saugumas yra mūsų prioritetas, persmelkiantis daugybę įvairiausių sričių, taip pat ir ekonomiką. Svarbu, užtikrinti, kad jis būtų tiek įmonių, tiek darbuotojo, tiek mokestinės sistemos, verslo aplinkos ir pan. pagrindiniu kriterijumi. Antraip energijos išteklių tiekimo trikdžiai ir kaina, chroniškas žmogiškųjų išteklių trūkumas, kapitalo kaštai ir kiti panašūs veiksniai gali paskatinti vis aktyviau žvalgytis į horizontą ir kelt sparnus, t. y. kapitalą iš Lietuvos.
Komentaro autorė – Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomistė-analitikė Eglė Stonkutė.
