Nors „Sodros" skolos katastrofiškai auga kiekvieną mėnesį ir jos fondas jau ties bankroto slenksčiu, politikai kol kas nesuranda būdų, kaip ją išgelbėti. Kalbama tik apie pensinio amžiaus ilginimą ar mokesčių didinimą, tačiau nenorima suvokti, kad vienintelė galimybė išvengti katastrofos – didinti dirbančiųjų bei mokančiųjų „Sodros“ įmokas skaičių, kartu mažinant jas gaunančiųjų skaičių.
Tolins pensijas
„Jeigu nieko nekeisime, tai, žiūrint į perspektyvą pagal dabartinę demografinę situaciją, žvelgiant 30 metų į priekį, santykinė pensija sumažėja 15–20 proc. Problema yra labai didelė, ir pasakyti, kad apsieisime be įmokų didinimo ir pensinio amžiaus ilginimo, mes negalime, nes tai būtų žmonių apgavystė", – dar mažiau nei prieš mėnesį viešai pareiškė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Dagys.
Tiesa, kiti Seimo nariai puolė teisintis, kad tai tik pono Dagio nuomonė, o jie esą mokesčių didinimui nepritartų. Tačiau už pensinio amžiaus ilginimą valdantieji pasisako beveik vieningai, ir tik laiko klausimas, kada ši idėja taps kūnu. Kaip prieš savivaldos rinkimus atskleidė premjeras Andrius Kubilius, tereikia sulaukti, kol rinkimai praeis – ir prasidės diskusijos.
Beribis švaistymas
Tačiau finansų analitikai mano, kad vien pensinio amžiaus ilginimo neužteks. Neužtektų net ir jo ilginimo sudėjus kartu su įmokų „Sodrai" didinimu. O galėjo nereikėti nei to, nei to, jei nuo 2006–ųjų nebūtų prasidėjęs „Sodros“ rezervo netaupus naudojimas, 2008–aisiais, prieš Seimo rinkimus, tapęs jau ne tik rezervo lėšų taškymu, bet ir milžiniškos skolos auginimu.
Belieka prisiminti skaičius. 2006 m. „Sodros" biudžeto perteklius – 555 mln. litų. Draudžiamosios pajamos tais metais padidėjo 128 litais, bazinė pensija – 30 litų. 2007–aisiais valstybės įsipareigojimai dar kartą didinami: draudžiamosios pajamos – 144 litais, bazinė pensija – 36 litais. Ir vėl buvo teisinamasi, kad tą galime sau leisti, nes „Sodros“ biudžeto perteklius – 476 mln. litų.
Esminio lūžio metai buvo Seimo rinkimų metai – 2008–ieji. Nors tada „Sodra" pagerino savo ligšiolinį antirekordą (biudžeto deficitas – net 1,4 mlrd. litų), draudžiamosios pajamos didintos net dukart, iš viso 132 litais, bazinė pensija – 44 litais.
Nesakykit, kad nežinojot
To rezultatas akivaizdus. 2009 m. „Sodros„ minusas jau 2,9 mlrd. litų, 2010 m.– 2,7 mlrd. litų. Pamatę, ką pridarė, politikai puolė karpyti draudžiamąsias pajamas, pensijas, pašalpas ir kitas išmokas, tačiau jau buvo per vėlu: „Sodros“ skola beveik pasiekė jos metinių pajamų dydį.
Beje, dar 2009–aisiais tuometinis „Sodros„ vadovas Mindaugas Mikaila duodamas interviu „Vakaro žinioms“ neslėpė, kad 2008–aisiais prieš Seimo rinkimus politikai, siūlę populistinius projektus, kuriems reikėjo milžiniškų papildomų lėšų, žinojo, kad tai prives prie bankroto, bet artėjantys rinkimai jiems buvo svarbiau nei tolesnė ateitis. Nes ne jų asmeninė, o “Sodros“ ateitis.
„Seimas 2008 metų viduryje nepamatuotai padidino įpareigojimus, net nesiklausydamas mūsų prieštaravimų, perspėjimų. Aš ir pats Seime esu ne kartą girdėjęs – tylėk, pinigų „Sodros" rezerve yra. Bet niekas nepagalvojo, kiek ilgai. Nesiklausė mūsų, kai sakėme, kad bus blogai. Bet buvo rinkimų metas, ir rezervą politikai nutarė išleisti politinei reklamai. Buvo lenktynės (...). Sulaukėme priekaištų iš politikų, kam mes prieš rinkimus paskelbėme tokią informaciją“, – prisipažino M.Mikaila.
Faktinis bankrotas
„Sodros„ 2011–ųjų biudžete patvirtinta: pajamos – 10,943 mlrd. litų, išlaidos – 13,576 mlrd. litų. Deficitas – 2,673 mlrd. litų – vos ne ketvirtadalis (24,1 proc.) planuojamų pajamų. Biudžetą tvirtinant, o ir per dabartinę diskusiją, nutylima tai, kad iki šiol nuo 2008 m. to deficito sukaupta jau įspūdinga sumelė – per 9 mlrd. litų (įskaitant ir jau žinomą 2010 m. rezultatą, ir “džiugų“ 2011 m. plano balansą). Deficitas (o tai – akivaizdi skola) jau greitai prilygs “Sodros„ metų biudžeto planuojamoms pajamoms. Kalbant verslo finansų kategorijomis, jau derėtų pripažinti, kad šalies Socialinio draudimo fondas bankrutavo“, – konstatavo nepriklausomas finansų analitikas Vladimiras Trukšinas.
Pasak jo, „Sodros" fondo bankrotą lėmė kelios esminės priežastys. „Nusikalstamai neatsakingas fondo pajamų ir išlaidų valdymas, kai išlaidos buvo daromos žinant, kad joms adekvačių pajamų nėra ir negali būti“, – vieną jų įvardijo V.Trukšinas.
Pasak jo, „Sodros" finansų ritimąsi į prarają spartino ir ambicingas, bet jokiais finansiniais ištekliais nepagrįstas motinystės išmokų bei kitų išlaidų didinimas.
