Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiuoja, kad jos galėtų kilti beveik dešimtadaliu. Tačiau gali būti, kad didinimas bus spartesnis.
Be to, sparčiai kylant kainoms, Vyriausybė dar šį rudenį gali imtis papildomų priemonių didinti kai kurių gyventojų pajamas.
Didinimas numatytas įstatyme
Įstatyme numatyta, kad kasmet pensijos perskaičiuojamos jas dauginant iš indeksavimo koeficiento.
IK apskaičiuojamas kaip 7 paeiliui einančių metų darbo užmokesčio fondo augimo metinių tempų aritmetinis vidurkis: 3 metų, buvusių iki apskaičiavimo metų, apskaičiavimo metų ir 3 prognozuojamų metų.
Be to, jeigu 65 m. vyresnių gyventojų skurdo rizikos lygis yra didesnis negu 25 proc., o prognozuojamos vidutinės senatvės pensijos santykis su tais metais prognozuojamu vidutiniu neto (t.y. į rankas) darbo užmokesčiu yra mažesnis kaip 50 proc., individualioji pensijos dalis indeksuojama papildomai.
Finansų ministerijos paskelbtame naujausiame ekonominės raidos scenarijuje prognozuojama, kad šiemt darbo užmokesčio fondas didės 14 proc., o kitąmet ir vėlesniais 2 metais – atitinkamai 8,4 proc., 4,8 proc. ir 4,6 proc.
„Pensijos didinamos kasmet, atsižvelgiant į Finansų ministerijos metines prognozes. Pagal naujausią Finansų ministerijos Ekonominės raidos scenarijų 2022 m., vidutinė metinė infliacija sieks 15,8 proc.“ – komentuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Atsižvelgiant į minėtą scenarijų, ji skaičiuoja, kad kitais metais pensijos turėtų didėti mažiausiai 9 proc. Tačiau gali būti, kad ir daugiau.
Papildomas indeksavimas
„Pagal dabartinį Ekonominės raidos scenarijų pagrindinis socialinio draudimo pensijų indeksas kitais metais galėtų būti 1,0919. Tačiau Socialinio draudimo pensijų įstatyme yra numatytas papildomas individualiosios dalies indeksavimas.
Koks jis galėtų būti, paaiškės rengiant „Sodros“ biudžetą, kadangi papildomas indeksas apskaičiuojamas atsižvelgiant į sukauptą pensijų socialinio draudimo įmokų perteklių“, – portalui tv3.lt komentavo ministerija.
Šiuo metu vidutinė „Sodros“ senatvės pensija yra 460 eurų. Vadinasi, 9,19 proc. jos padidėjimas sudarytų 42,27 euro. Tiesa, kaip užsimena ministerija, galimas ir spartesnis didinimas, labiau keliant individualią pensijos dalį.
Taip turėtų būti dėl to, kad Statistikos departamento duomenimis, 65 m. ir vyresnių asmenų skurdo rizikos lygis 2021 m. buvo 38,7 proc. (ankstesniais metais – 38,2 proc.).
Papildomai pensijos turėtų būti didinamos ir dėl kito rodiklio – vidutinės pensijos ir darbo užmokesčio santykis. Kadangi vidutinė pensija yra 460 eurų, o neto darbo užmokestis 1080,8 euro, jų santykis yra 42,5 proc. – gerokai mažesnis nei įstatyme numatyti 50 proc.
Kas kyla greičiau – kainos ar išmokos?
Birželio mėnesį prognozuojama infliacija Lietuvoje siekė 20,5 proc. Nuo liepos išaugus elektros ir dujų kainoms, tikėtina, šis rodiklis dar labiau išaugs.
Paprastai kalbant, jeigu žmogus gauna fiksuotas pajamas, o kainos išauga, tai už tokią pačią sumą pinigų jis išgali nusipirkti mažiau prekių ir paslaugų.
Kad realios žmonių pajamos nesumažėtų, atlyginimai, pensijos ir kitos išmokos turėtų augti sparčiau nei infliacija. Kaip minėta, Finansų ministerija prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 15,6 proc. Ar tiek padidėjo ir pensijos su kitomis išmokomis?
„Remiantis paskutiniais – gegužės mėnesio – „Sodros“ duomenimis apie socialinio draudimo pensijų dydžius, vidutinė senatvės pensija gegužę siekė 460 eurų. Nuo birželio socialinio draudimo pensijos buvo papildomai didinamos 5 proc., todėl vidutinė senatvės pensija už birželį turėtų siekti apie 483 eurus.
Tikslūs dydžiai paaiškės liepos pabaigoje, gavus „Sodros“ duomenis apie birželio vidutinius pensijų dydžius. Palyginus šių metų birželio mėnesio vidutinės senatvės pensijos dydį su 2021 m. birželio mėnesio vidutine senatvės pensija, tikėtina, kad vidutinė senatvės pensija padės apie 17 proc. (nuo 414 iki 483 eurų)“ – nurodo socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Jos specialistų teigimu, nuo 2021 m. birželio iki šio birželio daugiau nei 20 proc. padidėjo globos (rūpybos) išmoka.
Globos (rūpybos) išmokos, mokamos globojamiems (rūpinamiems) vaikams ir buvusiems globotiniams (rūpintiniams) iki 24 m., kurie mokosi ar studijuoja, dydžiai nuo 2022 m. birželio 1 d., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2021 m., vaikams iki 6 m. padidėjo 33 proc. (nuo 160 iki 239,2 euro), vaikams nuo 6 iki 12 m. – 42 proc. (nuo 160 iki 276 eurų), vaikams nuo 12 iki 18 metų, neįgaliems vaikams, neatsižvelgiant į jų amžių, ir buvusiems globotiniams (rūpintiniams) – 46 procentais (nuo 160 iki 299 eurų).
Pasak ministerijos, palyginti su praėjusiais metais galiojusiais dydžiais, 20 proc. (nuo 143 iki 173 eurų) padidėjo šalpos pensijų bazė, o kartu – ir šalpos pensijos, mokamos pažeidžiamiausiems šalies gyventojams – neįgaliems ir senyviems asmenims.
„Šie asmenys patiria didžiausią skurdo riziką, nes jų galimybės dirbti ir papildomai užsidirbti yra ribotos, todėl jiems buvo skirtas didžiausias dėmesys, siekiant sušvelninti infliacijos neigiamas ekonomines ir socialines pasekmes“, – komentavo ministerija.
Papildomos priemonės bus rudenį?
Kitų socialinių išmokų, skiriamų ir mokamų pagal Išmokų vaikams įstatymą, Socialinės paramos mokiniams įstatymą ir Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, dydžiai nuo 2022 m . birželio 1 d., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2021 m., padidėjo apie 15 proc.
Vertinant šeimos pajamas dėl papildomos išmokos vaikui, socialinės pašalpos ir būsto šildymo išlaidų, vandens išlaidų kompensacijų bei socialinė paramos mokiniams skyrimo, neįskaitomi vaiko pinigai, dalis su darbo santykiais susijusių pajamų ir dalis nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo vaikų skaičiaus ir šeimos sudėties – nuo 20 iki 40 proc.) ir kreiptis dėl piniginės socialinės paramos gali didesnes pajamas gaunantys šalies gyventojai.
„Atkreipiame dėmesį, kai buvo rengiamas infliacijos pasekmių švelninimo priemonių paketas, Lietuvoje infliacija siekė apie 15 proc. Atsižvelgiant į tai, kad infliacija toliau kyla, rudenį, yra tikimybė, kad Vyriausybė svarstys naujas priemones“, – nurodė socialinės apsaugos ir darbo ministerija.