Lietuva pagal minimalios mėnesio algos dydį ir perkamosios galios standartą yra 25-a iš 27 ES valstybių. Mūsų šalyje minimalus atlyginimas atsilieka ir nuo skurdo ribos (1095 litai). Nors valdžia giriasi, kad ekonomika kyla, minimalios algos didinti nenori nei verslas, nei Vyriausybė.
Nesutarimai išsiliejo piketais
Vakar profesinės sąjungos piketavo prie Lietuvos prekybos pramonės ir amatų rūmų asociacijos ir prie Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos. Piketai surengti Trišalės tarybos posėdyje neradus sutarimo dėl minimalaus atlyginimo didinimo. Profesinės sąjungos ir Lietuvos pramonininkų konfederacija siūlo 900 litų minimalų atlyginimą nustatyti jau nuo šių metų liepos 1 d., o nuo 2012 m. sausio 1 d. dar padidinti ją iki 1000 litų.
Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija minimalios algos didinimui nepritaria apskritai, o Lietuvos verslo darbdavių konfederacija neprieštarauja ją iki 900 litų didinti tik nuo 2012 m. sausio 1 d., bet kartu ragina padidinti ir neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) nuo 470 iki 530 litų per mėnesį.
Nuo kalbų – prie darbų
Prie Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos būstinės piketavęs vilnietis Romualdas Žukovskis liejo apmaudą, kad dirbantieji niekaip negali išmušti iš valdžios nė 100 litų padidinimo, tuo tarpu civilizuotose valstybėse veikia kompensacijos mechanizmas, kuris minimalią algą reguliuoja jau vien pagal infliacijos dydį.
Anot profesinės sąjungos „Solidarumas" atstovės Kristinos Krupavičienės, mūsiškės minimalios algos užtenka tik susimokėti už kelionę į darbą ir už pietus, o kitiems žmogaus poreikiams nelieka nieko.
„Žmonės tiesiog verčiami nusikalsti – slėpti pajamas, dirbti nelegaliai, – įsitikinusi moteris. – Galime suprasti, kad verslui sunku išgyventi, krizė nualino. Bet kur tuomet mūsų valdžia įliejo verslo paramai skirtus milijardus, kuriais giriasi? Kodėl mes nematome jokių rezultatų?"
Darbo federacijos pirmininko Vydo Puskepalio teigimu, minimalaus atlyginimo padidinimas būtų pirmas žingsnis, kuris parodytų dirbantiesiems, kad krizės pabaiga, apie kurią valdžia vis kalba, realiai atėjo. O toms įmonėms, kurios pakėlusios algas patektų į sunkią padėtį, siūloma sukurti specialų fondą.
Profesinių sąjungų skaičiavimu, padidinus minimalų atlyginimą iki 900 litų, biudžetas surinktų daugiau nei 28 mln. litų mokesčių.
„Kodėl dalies tų pinigų nepanaudojus įmonėms, kurioms dėl minimalaus atlyginimo padidinimo gresia bankrotas?" – toli neieškoti problemos sprendimo siūlo V.Puskepalis.
Premjeras išsisukinėja
Pagal ES rekomendacijas minimali alga turėtų sudaryti 40–60 proc. vidutinio mėnesinio atlyginimo. Lietuvoje jis nesiekia nė 38 proc. vidutinio atlyginimo, tačiau jo didinti nesutinka ir Vyriausybė. Mat ir viešajame sektoriuje žmonės dirba už minimalią algą, o jos kėlimas didintų valstybės biudžeto išlaidas.
Premjeras Andrius Kubilius, nuolat kartoja, kad tinginiai lietuviai mieliau renkasi socialines pašalpas nei darbą. Tačiau užsimerkia prieš faktus, kad darbas už bene skurdžiausią Europoje atlyginimą žmonėms neužtikrina net minimalių poreikių tenkinimo.
Vakar paklaustas apie Vyriausybės poziciją dėl minimalaus atlyginimo didinimo, premjeras išsisukinėjo.
„Mes turbūt nieko nežadėjome, mes tik laukiame, kad Trišalės tarybos socialiniai partneriai, tai yra profesinės sąjungos ir darbdaviai, pasiektų kokį nors tarpusavio sutarimą, į kurį mes galėtume reaguoti, – dalies darbdavių ir profsąjungų nesutarimais dangstėsi A.Kubilius. – Kaip žinote, išsiskyrė smulkesniųjų ir stambesniųjų verslininkų nuomonės ir todėl mes, matyt, turėsime dar papildomai galvoti, kaip elgtis tokiomis aplinkybėmis".
Akmuo – biudžetininkų algos
Finansų ministerija konkrečius skaičiavimus, kokią įtaką minimalaus atlyginimo padidinimas turėtų viešiesiems finansams, yra atlikusi dar sausio pabaigoje. Skaičiavimai rodo, kad padidinus jį iki 900 litų nekeičiant NPD biudžetas daugiau pajamų negautų.
Jei minimalus atlyginimas pakiltų iki 900 litų, o NPD – iki 530 litų, viešųjų finansų deficitas per metus padidėtų 133 mln. litų. O pridėjus dar ir sumažėjusias pajamas iš gyventojų pajamų mokesčio, biudžetas per metus netektų 178 mln. litų, kurių, anot Finansų ministerijos, niekaip neatsvertų šiek tiek padidėjusios socialinių fondų pajamos.
