Skaitytoja Evelina (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi) tv3.lt redakcijai papasakojo, kad praėjusią savaitę viešėjo Švedijoje, tačiau kelionė užsitęsė kiek ilgiau, nei buvo planuota.
Ji nurodė, kad skrydis iš Švedijos į Lietuvą buvo atidėtas net 18-ai valandų, tačiau skrydžių bendrovė „Ryanair“ nepasiūlė jokio viešbučio – tik 17 eurų kuponą maistui.
„Kiek skaitinėjau, kompensacija už skrydį priklauso, kai skrydis nukeliamas 3–6 valandas. Bet mums „Ryanair“ pasakė nieko nesitikėti, nes esą į lėktuvą žaibas trenkė, o to numatyti negalėjo – ne techninės priežastys“, – prisimena Evelina.
Anot jos, situacija – sudėtinga, nes nėra aišku, kaip elgtis, kokiais atvejais ir kokios kompensacijos priklauso, mat internete informacijos nedaug.
Skaitytoja neslėpė, kad tokie atvejai – tikrai dažni: „Vien mano pažįstamų rate per savaitę du lėktuvai nepakilo laiku.“
Kokiais atvejais kompensacija priklauso, o kokiais – ne?
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) aiškinimu, atidėjus skrydį keleivis turi teisę į kompensaciją, jei dėl to galutinę paskirties vietą pasiekė 3 ar daugiau valandų vėliau, nei buvo numatytas oro bendrovės atvykimo laikas.
Vis tik pažymėtina, kad kompensacija nepriklauso tais atvejais, kai skrydis atidėtas dėl ypatingų aplinkybių, kurių bendrovė neturėjo galimybių numatyti.
Pavyzdžiui, nepalankios oro sąlygos, pavojus saugumui, oro eismo valdymo sprendimai ir pan.
Tad, remiantis VVTAT informacija, minėtu atveju, kuomet į lėktuvą trenkė žaibas, už nukeltą skrydį kompensacija nepriklauso.
Tarnyba nurodė, kad atšaukus skrydį oro bendrovė taip pat privalo išmokėti kompensaciją. O jos dydis priklauso nuo nukelto ar atšaukto skrydžio atstumo:
- iki 1500 km – 250 eurų;
- daugiau nei 1500 km Europos Sąjungos viduje ir nuo 1500 iki 3500 km skrendant kitur – 400 eurų;
- didesnio atstumo atveju – 600 eurų.
Vis tik kompensacija nepriklauso, jei apie skrydžio atšaukimą buvo pranešta daugiau kaip prieš 2 savaites iki išvykimo dienos ir ne mažiau kaip prieš 7 dienas iki tvarkaraštyje numatyto išvykimo laiko.
Taip pat, jei buvo pasiūlyta keliauti kitu maršrutu, išvykstant ne daugiau kaip 2 valandomis anksčiau už numatytą išvykimo laiką ir atvykti į galutinę paskirties vietą mažiau kaip 4 valandomis vėliau už tvarkaraštyje numatytą atvykimo laiką.
Kompensacija už atšauktą skrydį, kaip ir už nukeltą, nepriklauso, jei tą paskatino ypatingos aplinkybės.
Per pusmetį – beveik 3 mln. keleivių
Pirmą šių metų pusmetį keleivių skaičius Lietuvos oro uostuose augo penktadaliu (20 proc.), palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, skelbė Lietuvos oro uostai.
Pranešime teigiama, kad per šių metų sausį–birželį Lietuvos oro uostai aptarnavo daugiau kaip 2,8 mln. keleivių: Vilniaus oro uostas - per 2 mln., Kauno – per 640 tūkst., Palangos – daugiau kaip 150 tūkst.
Per šį laikotarpį trijuose oro uostuose įvyko beveik 25 tūkst. skrydžių, kas yra 2,5 proc. daugiau nei pernai.
Be to, lyginant su 2022 metais, didesnis keleivių srautas lėmė daug geresnį orlaivių užpildymą. Pastarasis rodiklis labiausiai augo būtent tradicinių oro bendrovių kategorijoje (35 proc. daugiau nei praėjusiais metais).
Lietuvos oro uostų duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį iš Lietuvos oro uostų skraidžiusių tradicinių oro bendrovių vidutinis lėktuvo užpildymas siekė 73 proc. (2019 m. buvo 66 proc.). Žemų kaštų oro bendrovių skrydžiuose buvo užpildyta vidutiniškai 88 proc. vietų (2019 m. buvo 89 proc.).
Lietuvos oro uostų maršrutų plėtros vadovas Tomas Zitikis atkreipė dėmesį, kad vasaros aviacijos sezonas prasidėjo kovo pabaigoje, o šiuo metu oro bendrovės Lietuvos oro uostuose keleiviams siūlo daugiau nei 80 tiesioginių reguliarių krypčių.
Svarbu ir tai, kad keleiviai tiesiogiai iš kelionių organizatorių gali pirkti vien lėktuvų bilietus užsakomuosiuose skrydžiuose, kurių nuo šio vasaros sezono atsirado jau ir Kauno oro uoste.
Daugiausia visų reguliarių maršrutų – beveik pusšimtis – siūloma keliaujantiems iš Vilniaus oro uosto. Per Kauno oro uostą vasaros sezonu vykstantys keleiviai gali rinktis iš beveik 30 krypčių, Palangos oro uoste siūlomos 5 keliautojų pamėgtos kryptys.
Šiuo metu Lietuvos oro uostuose reguliarius skrydžius vykdo 12 oro bendrovių, iš kurių 9 yra tradicinės ir dar 3 – žemų kaštų oro bendrovės.
