Daugiau kaip 210 milijonų litų vartotojai liko skolingi už šildymą pasibaigus šiemetiniam šildymo sezonui, o prošvaisčių nematyti. Dėl brangstančių dujų pakilsiantys mokesčiai į skolas įklampins ir tuos, kurie šiemet dar įstengė susimokėti.
Šiemet žmonės skolas atidavinės visą vasarą. Rudenį užgrius naujos. Iš neturtingųjų antstoliai neturi ko atimti – skolininkai yra bedarbiai, nėra jokio turto, krūva mažamečių vaikų. Aiškėja, kad ir dirbantys žmonės jau nebeįstengė atsiskaityti, įsiskolino, sudarė skolų atidavimo grafikus, kad teismai neperduotų antstoliams į nagus, rašo „Respublika“.
Už šildymą šilumos tiekėjams milijonus skolingi visų didžiųjų miestų gyventojai. Šimtatūkstantinės skolos užgulė ir rajonų žmones, nebeišsimoka biudžetinės įstaigos, smulkios verslo įmonėlės. Iš skolų pelkės sunkiai kapstosi kai kurios savivaldybės.
„Klaipėdos energijos“ bendrovės finansų direktorius Kęstutis Jonkus teigia, kad klaipėdiškių skola po praėjusio sezono padidėjo 15 procentų. Gyventojai įsiskolinę 13 milijonų, kiti vartotojai – dar 3 milijonus, taigi visa skola jau pasiekė 18 milijonų litų.
Uostamiestyje šilumos kainos yra vienos mažiausių tarp didžiųjų šalies miestų – 20,67 ct už kilovatvalandę. Jeigu dujos brangs, kitas sezonas bus dar rūstesnis. Klaipėdoje jau pasibaigus šildymui kaina kilo 2,9 proc. Rudenį kainos vėl bus koreguojamos vartotojų nenaudai.
K. Jonkus teigia, kad už šildymą nemoka bedarbiai ir šeimos, gyvenančios socialiniuose būstuose. Emigrantų tik dalis rūpinasi mokesčiais, kiti palieka butus ir daugiau už juos nebemoka nieko.
„Klaipėdos energija“ džiaugiasi, kad bent savivaldybė ir jos biudžetinės įstaigos nėra skolingos.
Aukštaitijoje po kiekvieno šildymo sezono skolininkų našta pasunkėja keletu milijonų. Panevėžiečiai, kėdainiečiai, pasvaliečiai, kupiškėnai, rokiškėnai bei zarasiškiai šilumą jiems tiekiančiai „Panevėžio energijai“ įsiskolinę net 23,3 milijono litų.
Panevėžio, kuriame nedarbas yra vienas didžiausių šalyje, vartotojų skolos peršokusios 14 milijonų. Gyventojai skolingi daugiau kaip 6 milijonus. Aukštaitijos sostinėje vargas į kampą įvarė didžiumą gyventojų, nes šiame mieste daugiau nei kituose žmonių gyvena vien iš socialinių išmokų, o panevėžiečių vidutinis darbo užmokestis tebėra 100 litų mažesnis, negu buvo iki krizės. Analitikai prognozuoja, kad situacija Panevėžyje pagerės vėliau nei kituose šalies miestuose.
Net Panevėžio miesto savivaldybė, dar pernai įgrimzdusi į dešimties milijonų skolą, vis dar neįstengia jos nusimesti. Su šilumos tiekėjais ji sudarė skolų grąžinimo grafiką. Vietos biudžetinių įstaigų skola vis dar siekia 4,5 milijono, respublikinio pavaldumo įmonės skolingos 366 tūkstančius, smulkieji vartotojai, mažosios verslo įmonėlės ir įstaigėlės – 680 tūkstančių litų.
Jei spręstume pagal atsiskaitymą už šildymą, už panevėžiečius smarkiau įsiskolinę yra kėdainiečiai. „Panevėžio energijos“ atstovė ryšiams su visuomene Daiva Paulauskienė teigia, kad Kėdainių gyventojų skola yra net 4,4 milijono ir vertinama kaip labai didelė. 16 tūkstančių litų skolinga tebėra ir Kėdainių savivaldybė.
Nedidelio Kupiškio rajono gyventojų įsiskolinimas šilumos tiekėjams jau peršoko milijoną. Kainos už šilumą pribaigė kupiškėnus, gyventojai šios naštos nebepajėgia panešti, todėl pasibaigus šildymo sezonui liko skolingi 943 tūkstančius litų. Savivaldybės skola išaugusi iki 215 tūkstančių, respublikinio pavaldumo biudžetinėms įstaigoms taip pat pritrūko 158 tūkstančių sumokėti už šilumą.
Skolose skęsta zarasiškiai, šio rajono šilumos vartotojų skola – 1,23 milijono. Gyventojai nesumokėję 987 tūkstančių. Vietos biudžetinės įstaigos stengėsi skolą sumažinti, bet dar liko skolingos 93 tūkstančius litų.
Kiek geriau gyvena derlingomis žemėmis garsėjantis Pasvalio rajonas, bet ir čia skolininkų būrys didėja. Gyventojų skolos – 611 tūkstančių, savivaldybės – 49 tūkstančiai.
Visuomet tvarkingai mokėdavę rokiškėnai šiemet jau nebeįstengė būti pavyzdingi, jų skolos auga ir pasiekė 537 tūkstančius. Iki krizės 2008–aisiais rokiškėnai buvo skolingi vos 295 tūkstančius.
Aukštaitijos gyventojų, kuriems šilumą tiekia „Panevėžio energija“, skolos nuo 9,2 mln. litų 2008–aisiais išaugo iki 14,1 milijono. Tiekėjai imasi represijų, siunčia įspėjimus, ragina sudaryti skolų grąžinimo grafikus. Tuos, kurie mokėti neišgali, perduoda teismams, bet iš didžiausių skolininkų antstoliai neturi ko atimti. Būstas jiems nepriklauso, turto nėra.
