Užimtumo tarnybos (UŽT) duomenimis, į paramos mokymuisi priemones 2024 m. iš viso įsitraukė 19,5 tūkst. asmenų, o šių priemonių apimtis išaugo daugiau nei 20 proc., palyginti su 2023 m.
Populiariausios mokymosi priemonės pernai buvo profesiniai mokymai (juos rinkosi 7,5 tūkst. darbo ieškančių asmenų), o didžioji dalis juos pasirinkusių buvo 30–49 m. amžiaus asmenys (52,1 proc.).
Tuo metu kitoje priemonėje – aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų kursuose – pernai dalyvavo daugiau nei 6,6 tūkst. asmenų, o didžioji dalis iš jų – jaunimas iki 29 m. (35,4 proc.).
Per šių metų pirmuosius tris mėnesius paramos mokymuisi priemonėse jau pradėjo dalyvauti beveik 3,9 tūkst. asmenų.
Nuo slaugytojų iki dirbtinio intelekto specialistų
Darbo rinkos ir komunikacijos specialistė Rita Karavaitienė pastebi, kad kandidatų gyvenimo aprašymuose jau keletą metų vis dažniau pasirodo persikvalifikavimo kursai. Vieni po jų darbo vietą susikuria patys, o kiti keičia karjeros kryptį.
„Profesiniai mokymai, kvalifikacijos kėlimas ir perkvalifikavimas šiuo metu, galima sakyti, išgyvena savo aukso amžių. Darbo rinkos dinamika, kintanti kompetencijų, įgūdžių ir kvalifikacijos paklausa skatina tiek darbdavius, tiek ieškančius darbo ir darbuotojus, bei valstybę apskritai daugiau investuoti į kvalifikacijos kėlimą arba perkvalifikavimą.
Profesinis mokymas dažnam ieškančiajam darbo tampa geru sugrįžimo į darbo rinką tramplinu“, – atkreipė dėmesį specialistė.
Ji prideda, kad, renkantis profesinius ar aukštą pridėtinę vertę kuriančius mokymus, itin svarbu paanalizuoti profesijų paklausą bei darbo rinką.
„Bendrai kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo kursų paklausa yra, tik, žinoma, reikėtų įsivertinti konkrečius kursus ir konkrečių profesijų arba kvalifikacijos paklausą rinkoje: kiek kokiose ekonominėse veiklose yra laisvų darbo vietų, kokiose darbo srityse itin trūksta darbuotojų ir kokiems darbams pakaktų vien tik kursų“, – pabrėžė R. Karavaitienė.
Šiuo metu mokymo teikėjai siūlo daugiau kaip 3300 formaliojo profesinio mokymo bei jo modulių, neformaliojo profesinio mokymo programas, rodo UŽT duomenys.
UŽT atstovė spaudai Milda Jankauskienė nurodė, kad pastaruosius trejus metus tarp profesinio mokymo dalyvių populiariausiomis išlieka paslaugų asmenims, socialinės gerovės ir transporto paslaugų švietimo sritys.
„Trejus metus tarp populiariausių mokymo programų išlieka: individualios priežiūros darbuotojo, apskaitininko, slaugytojo padėjėjo, ikimokyklinio ugdymo pedagogo padėjėjo, motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojų ir elektriko programos. Pavyzdžiui, populiariausią mokymo programą (individualios priežiūros darbuotojo) pasirinko beveik 18 proc. dalyvių (1,3 tūkst. asmenų)“ – nurodė UŽT atstovė.
Tuo metu tarp aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų kursų dalyvių populiariausios yra informacijos ir ryšių technologijų mokymo programos, apimančios dirbtinį intelektą, programavimą, duomenų analizę ir kibernetinį saugumą. Pasak M. Jankauskienės, šios programos suteikia tiek teorinių žinių, tiek praktinių įgūdžių.
„2024 m. net 87,2 proc. dalyvių pasirinko mokymo programas, sąlygojančias skaitmenizaciją. Populiariausios mokymo programos – No-code ir robotinių procesų automatizavimo neformalioji programa; audiovizualinės produkcijos kūrybos ir gamybos programa; skaitmeninė rinkodara – PPC ir SEO su dirbtiniu intelektu, programavimas III (pritaikymo sritis – duomenų analitika); ir kt.“ – dalijosi M. Jankauskienė.
Dalyvauti gali ir dirbantys, ir bedarbiai
UŽT duomenimis, mokymosi paramai 2024 m. buvo skirta 78,1 mln. eurų, o tai yra daugiau nei du kartus didesnė suma nei 2023-aisias (36,6 mln. eurų).
Iš jų daugiausiai buvo skirta profesinio mokymo priemonei (34,8 mln. eurų), tuo metu aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų priemonei – 26,9 mln. eurų.
Finansavimas naujos profesijos įgijimui ar turimos profesijos tobulinimui yra skiriamas UŽT klientams, kuriems yra suteiktas bedarbio arba užimto asmens statusas.
Tai reiškia, kad UŽT finansuojamuose mokymuose gali dalyvauti tiek nedirbantis, tiek dirbantis asmuo, kuris nori naujų kompetencijų besikeičiančioje darbo rinkoje.
UŽT atstovė spaudai pasidalijo, kad užimtiems asmenims finansavimą galima gauti tik į programas, kurios yra įtrauktos į tarnybos sąrašus.
Pasirinkus programą reikia užpildyti prašymą, o UŽT priėmus sprendimą finansuoti pasirinktus kursus, su asmeniu gali būta sudaromos dviejų rūšių sutartys.
„Klientai gali įgyti profesiją ar jos dalį tik pasirinkę mokymo programas iš UŽT internetinėje svetainėje skelbiamų formalaus ar neformalaus mokymo programų sąrašų.
Asmenys, pasirinkę mokymo programą, pirmiausia turi atitikti tos pasirinktos programos reikalavimus (amžius, išsilavinimas ir kt.), jei jie yra numatyti. Dėl dalyvavimo mokymo programoje su asmeniu sudaroma dvišalė (asmuo–UŽT) arba trišalė (asmuo–UŽT–darbdavys) sutartis“, – dalijosi M. Jankauskienė.
Tuo metu bedarbiai gali pasirinkti bet kokį norimą mokymo tiekėją ir jo siūlomą programą.
„Bedarbiai, pageidaujantys persikvalifikuoti, patys renkasi jiems reikalingą kvalifikaciją arba kompetenciją ir mokymo tiekėją, tačiau finansuojant prioritetas yra skiriamas tiems, kurie renkasi pagal UŽT atliktas darbo rinkos prognozes, nustatytas paklausiausias profesijas ir aukštą pridėtinę vertę kuriančias kvalifikacijas ir kompetencijas“, – pabrėžė UŽT atstovė.
Tikslios finansavimo skyrimo proceso trukmės UŽT neįvardija, nes, pasak atstovės spaudai, šio proceso įgyvendinimo laikas priklauso nuo daug veiksnių.
„Finansavimo skyrimo proceso trukmė priklauso nuo pasirinktos mokymo programos pradžios ir ar yra laisvų vietų artimiausiu metu vykstančiuose mokymuose, ar yra suformuota grupė. Taip pat, ar vertinama darbdavio atitiktis pagalbai gauti trišalės sutarties su užimtu asmeniu atveju ar dalyvaujant įdarbinimo pagal pameistrystės darbo sutartį priemonėje ir kt.“ – atkreipė dėmesį M. Jankauskienė.
Svarbu paminėti, kad sutartį su UŽT sudaręs asmuo įsipareigoja baigti mokymus ir įgyti sutartyje nurodytą kvalifikaciją. Taip pat ją įgijus asmuo privalo įsidarbinti ar pradėti savarankiška veiklą per 6 mėn. nuo baigimo ir dirbti ne mažiau kaip 6 mėn. pagal įgytą profesiją.
Galimybė, bet ne garantija
R. Karavaitienė tiki, kad žinių atnaujinimas, kvalifikacijos kėlimas, perkvalifikavimas yra vienas iš reikšmingesnių nedarbo mažinimo įrankių. Visgi, pasak specialistės, tikėtis, kad baigus kursus darbą susirasti taps itin lengva, – naivu.
„Užimtumo tarnyba nori būti užtikrinta, kad mokymai nenueis veltui, todėl per užimtumo tarnybą kvalifikaciją keliantys ar persikvalifikuojantys darbuotojai ar ieškantys darbo turi tam tikrų įsipareigojimų dėl įsidarbinimo.
Tačiau tikėtis, kad po kursų bus itin lengva susirasti norimą darbą, būtų naivu. Kursuose įgytos žinios suteikia kandidatui papildomos vertės, bet ieškant darbo suveikia daug dedamųjų, o darbdaviai žiūri ne tik į kvalifikacijos kėlimo informaciją, vertina visą visumą“, – pabrėžė darbo rinkos specialistė.
Specialistė pataria, kad į tokį ugdymą reikėtų žiūrėti kaip į asmeninį tobulėjimą, o ne tam tikrą garantiją.
„Perkvalifikavimas arba dokumentas, kad baigei kursus, pats savaime jokių garantijų nesuteikia. Į perkvalifikavimą reikėtų žiūrėti tik kaip vieną iš karjeros kelio elementą, kuris gali suteikti privalumų, jei tinkamai panaudosi įgytas žinias ir kompetencijas.
Kartais kursai lankomi vien iš smalsumo arba noro kažką daugiau sužinoti, bet nebūtinai siejant savo ateities su sritimi, kurios kursus lankė“, – pastebėjo R. Karavaitienė.
Visgi profesinio tobulėjimo ar persikvalifikavimo mokymų specialistė kviečia nenuvertinti. Pasak R. Karavaitienės, darbdaviai vertina tobulėti norinčius darbuotojus.
„Nuolatinis tobulėjimas, mokymasis visą gyvenimą, kvalifikacijos kėlimas yra šiuolaikinės darbo rinkos mantra“, – įvardija R. Karavaitienė.
Tai parodo ir UŽT vykdomos stebėsenos metu surinkti rezultatai.
Pavyzdžiui, 2024 m., praėjus 6 mėn. po dalyvavimo profesinio mokymo priemonėje, dirbo 81,9 proc. asmenų, įgijusių naują profesinę kvalifikaciją ar kompetenciją, po 12 mėn. – 72,7 proc.
Aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų priemonės efektyvumas dar didesnis: praėjus 6 mėn. po mokymų dirbo 95,5 proc., po 12 mėn. – 87 proc. priemonės dalyvių.
Pasak UŽT atstovės, greičiausiai darbą susiranda tie, kurie pasirenka darbo rinkoje paklausias profesijas.
„Efektyviausios profesinio mokymo programos yra tos, kurios rengia darbo rinkoje paklausius darbuotojus, pavyzdžiui: virėjus, slaugytojo padėjėjus, suvirintojus, individualios priežiūros darbuotojus, ikimokyklinio ugdymo pedagogo padėjėjus, elektrikus ir kt.“ – dalijosi M. Jankauskienė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
