Pradėdamas ekonomikos apžvalgą „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pirmiausia siūlė žiūrėti ne į Lietuvos, bet pasaulio ekonomiką, esą joje matoma vis daugiau gerų naujienų.
Anot jo, šiuo metu JAV ekonomikos augimą palaiko ir dosnios valdžios sektoriaus išlaidos, ir privataus sektoriaus investicijos, ir neblėstantis vartojimas
„Kol kas nėra priežasčių piešti niūresnius scenarijus, JAV toliau sparčiai kuriamos darbo vietos, gerėja vartotojų lūkesčiai. Tačiau toks ekonomikos atsparumas turi ir daug kam nepageidaujamų šalutinių pasekmių – infliacija nebemažėja, o bazines palūkanų normas centrinis bankas karpyti pradės tik rudenį“, – prognozavo N. Mačiulis.
Pasak jo, Kinijos ekonomikos augimas šiemet šiek tiek sulėtės, bet sieks beveik 5 procentus.
„Tačiau dabar svarbiau ne augimo tempas, o sparčiai besikeičiantys jo veiksniai – investicijos į nekilnojamąjį turtą toliau mažės, tačiau įsibėgėja pramonės investicijų augimas. Kinijoje tęsiasi nekilnojamojo turto krizė – sandorių skaičius išlieka mažas, kainos tebemažėja. Tačiau situacija nėra nevaldoma, didesnę nebaigtų statyti būstų perima vietos valdžia, stato socialinius būstus.
Įdomiau tai, kad mažėjant investicijoms į nekilnojamąjį turtą valdžia vis labiau skatina gamybines investicijas, ypač į „strategines naujas industrijas“, siekiant sumažinti Kinijos priklausomybę nuo išorinių tiekėjų. Tikėtina, kad ši tendencija tik stiprės ir turės pasekmių visam pasauliui – ir Kinija, ir Vakarų valstybės įvairiomis priemonėmis skatins savo pramonės vystymą, o savo rinkas vis labiau saugos prekybos barjerais,“ – prognozavo ekonomistas.
Situacija Europoje
Anot N. Mačiulio, Europos Centrinis Bankas (ECB) palūkanų normas mažins šiek tiek lėčiau nei tikėtasi anksčiau – šiemet keturis kartus, iki 3 procentinių punktų.
Pasak jo, Europos zonos pramonė – žemumose, ji nepajėgia kovoti su Kinijos rinka, ypač daug sunkumų patiria Vokietija.
„Nuo pramonės priklausančios šalys neaugs, tačiau turizmu užsiimančių šalių ekonomikos augimas bus didesnis“, – prognozavo N. Mačiulis.
Anot jo, šių metų pradžioje paslaugų infliacija euro zonoje šiek tiek paspartėjo, o energijos ir kai kurių prekių kainas gali vėl pakelti neramumai Artimuosiuose Rytuose.
„Vis tik, priešingai nei JAV, stagnuojančioje euro zonoje perteklinės infliacijos rizika išlieka maža, todėl labai tikėtina, kad ECB palūkanų normas pradės mažinti jau birželį. Kol kas aukštos palūkanų normos labiausiai paveikė nekilnojamojo turto sektorių, o daugeliui kitų įmonių ir gyventojų didelės neigiamos įtakos neturėjo.
Vis tik daugelyje euro zonos šalių paskolų paklausa mažėja, paskolų portfelis neauga, o investicijas ir vartojimas lieka prislopinti. Todėl tikėtina, kad bazinės palūkanų normos bus mažinamos ir kitais metais bei turėtų nukristi žemiau 2 procentų“, – prognozavo N. Mačiulis.
Anot jo, ekonomikai didelių neigiamų pasekmių gali turėti kariniai konfliktai, jeigu jie sustiprės ir plis.
Kas laukia lietuvių?
Ekonomistas N. Mačiulis nepakeitė šių metų Lietuvos BVP augimo prognozės – BVP turėtų padidėti 1,8 procento, o kitų metų augimo prognozė didinama iki 2,8 procento.
Anot jo, prognozuojama, kad šiemet Lietuvos ekonomikos augimas bus sparčiausias tarp Baltijos šalių.
„Praėjusių metų problemos liko praeityje, šiuo metu stebime vis daugiau ekonomikos atsigavimo ženklų. Metų pradžioje pradėjo augti ir mažmeninė prekyba, ir apdirbamoji gamyba, pagerėjo daugelio sektorių lūkesčiai. Vis tik paklausos atsigavimas eksporto rinkose nebus nei stiprus, nei tolygus, todėl pagrindinis šių metų augimo variklis bus vidaus paklausa,“ – prognozavo N. Mačiulis.
Anot jo, lietuvių lūkesčiai vieni aukščiausių.
Pasak ekonomisto, kovą metinė infliacija Lietuvoje nukrito iki nulio, o vien prekių kainos buvo 2,4 procento mažesnės nei prieš metus. Šių metų vidutinės infliacijos prognozę ekonomistai mažina iki 1 procento, o vidutinio darbo užmokesčio augimo prognozę didina iki 9,2 procento.
„Dėl išblėsusios infliacijos ir sparčiai tebeaugančių atlyginimų bei socialinių išmokų šiemet lietuvių perkamosios galios augimas bus vienas sparčiausių Europos Sąjungoje. Po praėjusių metų nuosmukio šiemet vartojimas turėtų paaugti beveik 4 procentais“, – teigė N. Mačiulis.
Pernai užimtumas Lietuvoje padidėjo 1,4 procento, beveik iki rekordinių aukštumų. Tam įtakos nemažai turėjo ir dėl imigracijos didėjęs gyventojų skaičius. Ekonomistas prognozuoja, kad šiemet grynoji imigracija sieks apie 30 tūkst., o kitais metais sumažės iki 24 tūkstančių.
„Lietuvos įmonės ir gyventojai gana nesunkiai išgyveno pasaulinės pramonės recesijos ir aukštų palūkanų normų laikotarpį. Nedarbo ir bankrotų lygis išliko žemas, būsto įperkamumas vėl pradėjo didėti, net matomi pirmieji šios rinkos atsigavimo ženklai. Bent jau ekonomikos fronte šiemet matome vis daugiau teigiamų tendencijų,“ – apibendrino N. Mačiulis.
