Valstybės biudžetas iš 30-ies didžiausių Lietuvoje mokesčių mokėtojų šiemet gavo 363 mln. litų mažiau. Anot Valstybinės mokesčių inspekcijos, trisdešimt didžiausių Lietuvos mokesčių mokėtojų šiemet per 3 ketvirčius sumokėjo beveik 4,1 mlrd. litų, o pernai sausį-rugsėjį - 4,462 mlrd. litų mokesčių. Beje, tarp didžiausių pelno mokesčių mokėtojų beveik nebeliko skandinavų bankų.
Didžiausių mokesčių mokėtojų 30-tukas šiais metais, palyginti su pernai, pasikeitė menkai. Į sąrašą, kaip ir anksčiau, pateko naftos perdirbėjai, degalų pardavėjai, prekybos tinklų valdytojai, tabako produktų gamintojai, energetikos įmonės, telekomunikacijų bendrovės.
Tačiau yra ir vienas svarbus pasikeitimas. 30-tuke nebeliko bankų. Pernai buvo du Švedijos bankai, per 3 ketvirčius sumokėję 130 mln. litų mokesčių. Anksčiau bankai į valstybės biudžetą sumokėdavo daug pelno mokesčio, tačiau dabar dėl specialiųjų atidėjinių pelno nebeliko. Skandinaviško kapitalo bankai išties jau kuris laikas deklaruoja patirią nuostolių. 2009 m. bendras bankų sistemos veiklos nuostolis esą sudarė 2,95 mlrd. litų, nors dar prieš metus bankai deklaravo uždirbę 0,87 mlrd. litų pelno.
Pernai bankai skelbėsi beveik tris milijardus nuostolių patyrę dėl atidėjinių blogoms būsto paskoloms. “2009 m. “Swedbank" Lietuvoje veiklos pelnas prieš mokesčius ir atidėjinius yra 471 mln. litų ir, palyginti su 2008 m., jis sumažėjo 22 procentais. Dėl atidėjinių galimiems paskolų nuostoliams dengti bei dėl pajamų mažėjimo susitraukus ekonomikai, 2009 m. banko grupė Lietuvoje patyrė 1,181 mln. litų nuostolių", - šitaip skamba skandinavų banko ataskaita. Galima sakyti, kad ji didžiajai daliai Skandinavijos bankų yra tipinė.
Finansų analitiko Vladimiro Trukšino nuomone, per atidėjinius bankas pelno nepraranda. “Tai mechaniškas pinigų perdėjimas iš vienos kišenės į kitą", - sakė pašnekovas. Panašios nuomonės laikosi ir ekonomistas Kęstutis Jaskelevičius. “Bankai spekuliuoja su specialiaisiais atidėjiniais. Daro didelius atidėjinius, kad parodytų didesnį nuostolį. O paskui galėtų aiškinti: mūsų nuostoliai ir taip dideli, o bet koks teisinis įsikišimas dar didesnių nuostolių padarys. Be to, nuo atidėjinių dar ir pelno mokesčio nereikia mokėti", - tvirtino K.Jaskelevičius.
Kad per atidėjinius bankai vargano Lietuvos biudžeto sąskaita kredituoja savo veiklą, rodo ir vakarykštis Lietuvos bankų asociacijos prezidento Stasio Kropo teiginys. Jis tvirtino, kad pernai blogos būsto paskolos sudarė vos 1,77 proc. viso būsto paskolų portfelio, tad jo vertė yra lygi arti 400 tūkst. Nepaisant to, atidėjiniai buvo beveik dešimt kartų didesni.
- Petras Šateika
