„Truputėlį situacija pasikeitė elektros rinkoje nuo tada, kada procesai buvo pradėti. Dabar ekonomika atrodo kitaip, turint mintyje, kad elektros kainos neatrodo tokios, kokios buvo 2022 m. ir daugeliui rinkos dalyvių savo kalkuliacijas reikėjo perdaryti. Bet išspręsime tą situaciją, nes konkurencija turi būti“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė I. Šimonytė.
„Greičiausiai reikės pakartotinio konkurso“, – pažymėjo ji.
Energetikos ministerija taip pat pirmadienį informavo, kad ketina atnaujinti konkurso sąlygas ir skelbs jį iš naujo.
Tam, kad konkursas įvyktų, jame turėtų dalyvauti bent du rinkos dalyviai. Pirmadienį apie planus dalyvauti konkurse paskelbė vienintelė dalyvė „Ignitis grupės“ įmonė „Ignitis renewables“. „Ignitis renewables“ kartu su partneriu „Ocean Winds“ 2023 metais taip pat laimėjo konkursą dėl pirmojo 700 MW (megavatų – ELTA) jūrinio vėjo parko Lietuvoje.
Pasak energetikos ministro Dainiaus Kreivio, antrojo jūrinio vėjo parkų konkurso sąlygos buvo patrauklesnės nei pirmojo, nes pirmąkart konkursą laimėjo didžiausią kainą pasiūlęs investuotojas, o pagal antrojo konkurso sąlygas vystytojai turėjo varžytis dėl galimos valstybės paramos dydžio.
D. Kreivio vertinimu, investuotojų planams įtakos galėjo turėti ir geopolitinė situacija regione.
Lietuva planuoja turėti du bendros 1,4 GW (gigavatų) jūrinio vėjo parkus.
Pagal kovo pabaigoje pristatytą Nacionalinę energetinės nepriklausomybės (NENS) strategiją, Lietuva iki 2030 metų planuoja apsirūpinti elektra tik iš vietinių atsinaujinančių energijos šaltinių. Šiuo metu atsinaujinanti energija sudaro apie 40 proc. viso sistemos poreikio, daugiausiai – saulės ir vėjo energijos. Pasak energetikos ministro Dainiaus Kreivio, Lietuvoje pagaminamas elektros energijos perteklius patenkintų dalį Europos energijos poreikių, atsiradusių po energetinių resursų importo iš Rusijos sustabdymo. Taip pat strategija numato Lietuvos lyderystę žaliojo vandenilio pramonėje.
