Prezidentės inicijuotos Šilumos ūkio įstatymo pataisos, kurios neleistų bendrovėms, valdančioms ir prižiūrinčioms miesto šilumos ūkį, kartu būti ir daugiabučių namų administratorėmis, yra palankios didelėms savivaldybėms. Tuo metu mažos savivaldybės šio įstatymo pakeitimo naudos nepajustų.Taip teigia Seimo opozicinės Socialdemokratų partijos frakcijos ir Ekonomikos komiteto narė Birutė Vėsaitė.
Penktadienį per spaudos konferenciją Ekonomikos komiteto narė B. Vėsaitė atmetė komitetui mestą Prezidentės ir Seimo Pirmininkės kritiką dėl esą jam daromos suinteresuotų grupių įtakos.
„Jeigu metami tokie kaltinimai, galbūt reikėtų nurodyti ir kaltuosius, o nenurodant, atvirkščiai, tai būtų kaip nusikaltėlių dangstymas“, – sakė parlamentarė.
Kalbėdama apie Prezidentūros Seimui pateiktą Šilumos ūkio įstatymo pataisų paketą B. Vėsaitė sakė, kad jeigu jis būtų beatodairiškai priimtas, tai tokių savivaldybių kaip Tauragė ar Molėtai gyventojai gautų didesnes sąskaitas už šildymą.
„Prezidentės teiktas įstatymas turi gerų bruožų, tačiau ne kiekvienai panelei tinka ta pati suknelė. Kas tinka, tarkime, Vilniuje, Vilniaus šilumos vartotojams, netinka Molėtų savivaldybei ar kitoms savivaldybėms“, – kalbėjo ji.
Prezidentė savo įstatymo projekte teikia, kad pastato šildymo ir karšto vandens sistemos eksploatuotoju negali būti šilumos tiekėjai ar asmenys, susiję su šilumos tiekėju darbo santykiais, tiekiantys prekes ar paslaugas šilumos tiekėjui ir pan., priminė B. Vėsaitė.
„Ką tai reiškia išvertus į žmonių kalbą mažoms savivaldybėms? Tai reikštų (...) administruojančių įmonių privatizavimą. O administruojančių įmonių privatizavimas reiškia, kad būtų įkurtos atskiros įmonėlės ir jų kaštai vėl gultų ant vartotojų pečių. Taigi Molėtų gyventojui, kuris šiandien moka 17,5 cento už kilovatvalandę, kaina išaugtų“, – aiškino Seimo Ekonomikos komiteto narė.
Ji sukritikavo siūlymą, kad šilumos ūkio pertvarka būtų taikoma tik miestams ir gyvenvietėms, turinčioms daugiau kaip 30 tūkst. gyventojų, o to pagal Konkurencijos įstatymą daryti esą negalima. Prezidentės siūloma pataisa, anot Seimo narės, pagal šitą nuostatą paliestų Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Mažeikių, Jonavos, Utenos savivaldybes. Tuo metu mažosioms savivaldybėms ši nuostata nebūtų taikoma.
Apskritai B. Vėsaitė teigė mananti, kad dėl Šilumos ūkio įstatymo pataisų, pagal praėjusių metų dujų kainas, šildymo kaina gyventojams galėtų sumažėti 14 proc.
Taip pat siūloma, atsižvelgiant į konkrečios savivaldybės šilumos ūkio specifiką, jeigu jos teritorijoje yra vienintelis atestuotas pastato šilumos sistemos prižiūrėtojas, šių subjektų veiklai nustatyti pereinamąjį laikotarpį, bet ne ilgiau kaip metus.
Šie įstatymų projektai turėtų pagerinti šilumos vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, padidinti pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo (eksploatuotojo) paslaugų teikimo skaidrumą ir skatinti sąžiningą konkurenciją šilumos ūkyje.
Šiuo metu gamtinės dujos, palyginus su praėjusiais metais, pabrango 37 proc. Prognozuojama, kad šildymo kainos šį sezoną šoktels 17 proc.
