„Didelės ne europiečių įmonės šiuo metu vaidina labai svarbų vaidmenį Europos mokėjimo paslaugų sektoriuje, o Europos bankai visą dėmesį yra nukreipę į nacionalinių rinkų aptarnavimą“, – sakė ECB Valdančiosios tarybos narys Yvesas Merschas.
Nepaisant visos eilės ES direktyvų, skirtų harmonizuoti mokėjimų rinką, „Europos bankai užleido didžiąją dalį žemyno mokėjimų rinkos“, skundėsi Y. Merschas.
„Vietoje to, šiuos pagrindus dažnai išnaudoja tarptautinės įmonės iš už Europos ribų, kurios siūlo inovatyvius, klientams priimtinus sprendimus“, – sakė jis, akcentuodamas tokias amerikiečių įmonės kaip „PayPal“, „Google“, „Amazon“, „Apple“, ar kinų bendroves „Alibaba“ ir „Tencent“.
Šiuo metu bankai – kurie iki šiol daugiausiai tebėra izoliuoti pavienėse ES šalyse – į savo pasiūlą integruoja „PayPal“ ar „Apple Pay“ paslaugas, per daug negalvodami apie paslaugų tikimą visai Europai.
Tas pats galioja ir kredito kortelių mokėjimams – pavyzdžiui, prancūzų „Carte Bancaire“ ar vokiečių „Girocard“ tarpusavyje yra nesuderinami, o amerikiečių „Mastercard“ ar „Visa“ yra priimami kone visur.
Praėjusį mėnesį Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas taip pat pasiūlė mažinti Europos priklausomybę nuo JAV.
Verslo leidinyje „Handelsblatt“ jis rašė, kad yra privalu „stiprinti Europos autonomiją“ sukuriant nuo JAV nepriklausomus mokėjimų kanalus, įkuriant Europos valiutos fondą ir nepriklausomą SWIFT pervedimų sistemą.
H. Maaso pasiūlymą bent jau iš dalies įkvėpė JAV prezidento Donaldo Trumpo vienašalis sprendimas pasitraukti iš Irano branduolinio susitarimo. Europos viršūnės nori toliau laikytis minėtojo susitarimo, bet gali susidurti su problemomis ginant savo įmones, kurių dėl verslo Irane tęsimo lauktų bausmės iš Vašingtono.
