Pelno mokesčio įstatymo pataisos numato, kad lengvata 20 metų būtų taikoma įmonėms, su valstybe pasirašiusioms stambaus projekto investicijų sutartį, ne mažiau kaip 75 proc. pajamų gaunančioms iš apdirbamosios gamybos arba duomenų apdorojimo ir kiekviena sukurta nauja darbo vieta bus išlaikyta ne trumpiau kaip penkerius metus.
Kai kurie parlamentarų priekaištavo, kad dabar, siaučiant koronaviruso epidemijai ne laikas atleidinėti verslą nuo pelno mokesčio, kai jis ir taip mažiausias Europos Sąjungoje, o Lietuvos biudžeto pajamos krenta dėl koronaviruso epidemijos padarinių šalies ekonomikai.
Biudžeto ir finansų komiteto narys Mykolas Majauskas abejojo, ar artimiausiu metu tokia lengvata kas nors pasinaudos, nes „visą pasaulį yra apėmusi ekonominė-finansinė krizė“.
„Turime galvoti apie rytdieną. Viena darbo vieta stambiame versle sukuria dvi darbo vietas tiekimo grandinėje, smulkiame versle“, – teigė pataisas parlamentarams pristatydamas laikinai Ekonomikos ir inovacijų ministerijai vadovaujantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Liberalas Simonas Gentvilas prognozavo, kad pataisomis „nusitaikoma į konkretų investuotoją, apdorosiantį duomenis“.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos teigimu, esama laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) įmonėms taikoma pelno mokesčio lengvata turi teritorinį ir finansinių paskatų ribojimą, o pelno mokesčio lengvata stambiems projektams už LEZ teritorijos ribų nėra numatyta.
